MEROPENEM RANBAXY

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

MEROPENEM RANBAXY 1 g milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

MEROPENEM RANBAXY 1 g

Kiekviename flakone yra meropenemo trihidrato, atitinkančio 1 g bevandenio meropenemo. 

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:

Kiekviename 1 g flakone yra 208 mg natrio karbonato, atitinkančio apytiksliai 4,0 mmol natrio (apytiksliai 90 mg).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui.

Milteliai yra balti arba gelsvi, kristaliniai. 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

MEROPENEM RANBAXY milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui vartojami suaugusiems žmonėms bei vyresniems kaip 3 mėnesių vaikams toliau išvardytų infekcinių ligų gydymui (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

• Pneumonija, įskaitant bendruomenėje įgytą ir hospitalinę.
• Cistine fibroze sergančių pacientų infekcinės bronchų ir plaučių ligos.
• Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos.
• Komplikuotos pilvo ertmės infekcinės ligos.
• Gimdymo metu ar po gimdymo pasireiškusios infekcinės ligos.
• Komplikuotos odos ir minkštųjų audinių infekcinės ligos.
• Ūminis bakterinis meningitas. 

MEROPENEM RANBAXY gali būti vartojamas sergantiems febriline neutropenija pacientams gydyti tuo atveju, jei įtariama, kad karščiuojama dėl bakterijų sukeltos infekcinės ligos. 

Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antibakterinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Žemiau pateikiamose lentelėse nurodomos bendros dozavimo rekomendacijos.

Paskiriant meropenemo dozę ir parenkant gydymo trukmę, reikia atsižvelgti į gydomos infekcinės ligos rūšį, įvertinant ligos sunkumą ir paciento reakciją į gydymą. 

Gydant tam tikrų rūšių infekcines ligas, pvz., hospitalinę infekciją, sukeltą Pseudomonas aeruginosa arba Acinetobacter padermių, gali tikti toks dozavimas: tris kartus per parą suaugusiems žmonėms ir paaugliams reikia vartoti ne daugiau kaip 2 g, vaikams – ne daugiau, kaip 40 mg/kg kūno masės meropenemo. 

Ypatingą dėmesį reikia skirti dozuojant vaistinio preparato pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu (žr. toliau).

Suaugusieji ir paaugliai

Paprastai meropenemo į veną infuzuojama per maždaug 15 – 30 min. (žr. 6.2, 6.3 ir 6.6 skyrius). 

Kaip alternatyva, iš karto, maždaug per 5 minutes galima boliusu injekuoti ne didesnę, kaip 1 g dozę. Ar saugu iš karto boliusu 2 g dozę suleisti į veną suaugusiems žmonėms, nežinoma, nes yra mažai saugumo duomenų.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Suaugusiems ir paaugliams dozę reikia parinkti tuo atveju, kai kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 51 ml/min (kaip nurodyta žemiau). Nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių dozavimo variacijas ar galima vartoti vienkartinę 2 g dozę.

Iš organizmo meropenemą galima pašalinti taikant hemodializę ir hemofiltraciją. Užbaigus hemodializės ciklą, reikia paskirti reikiamą vaistinio preparato dozę.

Nėra visuotinai priimto meropenemo dozavimo pacientams, kuriems atliekama peritoninė dializė.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 skyrių).

Dozavimas vyreniems žmonėms

Vyresniems žmonėms, kurių inkstų funkcija nesutrikusi arba kreatinino klirensas yra didesnis kaip 50 ml/min, dozės koreguoti nereikia.

Vaikai ir paaugliai

Jaunesni kaip 3 mėn. kūdikiai

Ar jaunesniems kaip 3 mėnesių kūdikiams meropenemo vartoti saugu ir veiksminga, nežinoma, taip pat nėra nustatytas optimalus dozavimo režimas. Tačiau sprendžiant iš ribotų farmakokinetikos duomenų, tinkamas dozavimas galėtų būti 20 mg/kg kūno svorio kas 8 valandas (žr. 5.2 skyrių).

Vaikai nuo3 mėnesių iki 11 metų amžiaus, sveriantys ne daugiau, kaip 50 kg 

Rekomenduojamas dozavimo režimas pateiktas žemiau esančioje lentelėje.

Vaikai, sveriantys daugiau, kaip 50 kg

Vartotina suaugusiems skiriama dozė. 

Vaistinio preparato skyrimo vaikams, sergantiems inkstų funkcijos sutrikimu, patirties nėra.

Paprastai meropenemo skiriama per maždaug 15 – 30 minučių infuzuojant į veną (žr. 6.2, 6.3 ir 6.6 skyrius). Taip pat galima skirti ne didesnę kaip 20 mg/kg kūno svorio meropenemo dozę maždaug per 5 minutes iš karto (boliusu) sušvirkščiant į veną.

Nežinoma, ar galima 40 mg/kg kūno svorio dozę iš karto sušvirkšti vaikams, nes yra mažai saugumo duomenų.

Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje. 

4.3 Kontraindikacijos 

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai. Padidėjęs jautrumas bet kokiam karbapenemų grupės antibakteriniam vaistiniam preparatui.

Sunki padidėjusio jautrumo reakcija (pvz., anafilaksinė reakcija, sunki odos reakcija) bet kuriam kitam beta-laktaminiam antibakteriniam vaistiniam preparatui (pvz., penicilinams arba cefalosporinams).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Gydymui pasirinkus meropenemą, kiekvienam pacientui reikia atsižvelgti į karbapenemų, kaip antibakterinių vaistinių preparatų, pasirinkimo tinkamumą, atsižvelgiant į infekcinės ligos sunkumą, į atsparumo kitiems tinkamiems antibakteriniams vaistiniams preparatams paplitimą bei riziką, jei bakterijos bus atsparios karbapenemui.

Kaip ir visi betalaktaminiai antibiotikai, yra duomenų, kad meropenemas, sukelia sunkias ir kartais net mirtinas padidėjusio jautrumo reakcijas (žr. 4.3 ir 4.8 skyrius). 

Pacientai, kuriems anamnezėje buvo pasireiškusi padidėjusio jautrumo reakcija karbapenemams, penicilinams arba kitiems betalaktaminiams antibiotikams, taip pat gali būti jautrūs ir meropenemui. Prieš pradedant gydymą meropenemu, reikia atidžiai ištirti, ar ligoniui anksčiau nebuvo pasireiškusi padidėjusio jautrumo reakcija betalaktaminiams antibiotikams.

Jei pasireikštų sunki alerginė reakcija, vaistinio preparato skyrimą reikia nutraukti ir pradėti taikyti tinkamas priemones.

Yra duomenų, jog visi antibiotikai, įskaitant ir meropenemą, sukėlė kolitą ar pseudomembraninį kolitą, kuris pasireiškė nuo lengvos formos iki net pavojingos gyvybei. Todėl, jei pacientas, vartojantis meropenemo arba nustojus vartoti iš karto pradeda viduriuoti, svarbu apsvarstyti ar tai negalėtų būti pseudomembraninis kolitas (žr. 4.8 skyrių). Tokiu atveju reikia apsvarstyti, ar skirti toliau meropenemo ir ar nereikalinga pradėti specifinį Clostridium difficile sukelto viduriavimo gydymą. Draudžiama skirti vaistinių preparatų, kurie lėtina žarnų peristaltiką.

Yra duomenų apie nedažnus trukulių atvejus, kuomet buvo gydoma karbapenemais, įskaitant ir meropenemą (žr. 4.8 skyrių).

Gydymo meropenemu laikotarpiu reikia atidžiai tirti kepenų funkciją, kadangi gali pasireikšti toksinis poveikis kepenims (kepenų funkcijos sutrikimas su cholestaze ir citolize) (žr.4.8 skyrių).

Vartojimas pacientams, sergantiems kepenų liga: esant kepenų funkcijos sutrikimui, dozavimo koreguoti nebūtina, bet visu gydymo meropenemu laikotarpiu reikia tirti kepenų funkciją (žr. 4.2 skyrių). 

Gydymo meropenemu laikotarpiu tiesioginio ir netiesioginio Kumbso testo rezultatai gali būti teigiami.

Kartu su meropenemu nerekomenduojama vartoti valproinės rūgšties arba natrio valproato (žr. 4.5 skyrių).

MEROPENEM RANBAXY sudėtyje yra natrio.

MEROPENEM RANBAXY 500 mg: 500 mg vaistinio preparato yra maždaug 2,0 mEq natrio, todėl pacientai, kuriems taikoma dieta, kurioje yra ribojamas natrio kiekis, turi apie tai žinoti.

MEROPENEM RANBAXY 1g : 1g vaistinio preparato yra maždaug 4,0 mEq natrio, todėl pacientai, kuriems taikoma dieta, kurioje yra ribojamas natrio kiekis, turi apie tai žinoti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika 

Specifinės meropenemo ir kitų vaistinių preparatų, išskyrus probenecidą, sąveikos tyrimų atlikta nebuvo.

Dėl aktyvios sekrecijos inkstų kanalėliuose probenecidas konkuruoja su meropenemu, todėl slopina meropenemo išsiskyrimą per inkstus, pailgina meropenemo pusinės eliminacijos laiką ir padidina jo koncentraciją plazmoje. Reikia laikytis atsargumo priemonių, kuomet su meropenemu kartu vartojama ir probenecido. 

Galimas meropenemo poveikis kitų vaistinių preparatų jungimuisi prie baltymų ar metabolizmui netirtas. Tačiau meropenemo prie baltymų jungiasi labai mažai, todėl sąveika su kitais vaistiniais preparatais išstumiant juos iš jungčių su plazmos baltymais remiantis šiuo mechanizmu, netikėtina.

Yra duomenų, jog karbapenemų vartojant kartu su valproine rūgštimi, jos kai kuriems pacientams maždaug per 2 paras koncentracija kraujo serume gali sumažėti 60 – 100 %. Kadangi mažėjimas prasideda greitai ir koncentracijos mažėjimas yra didelis, laikomasi nuostatos, kad valproinės rūgšties ir karbapenemų vartojimas kartu yra nepageidautinas, todėl šių vaistinių preparatų kartu vartoti negalima (žr. 4.4 skyrių).

Geriamieji antikoaguliantai

Kartu vartojant antibiotikų ir varfarino, gali sustiprėti antikoaguliacinis varfarino poveikis. Yra daug pranešimų apie geriamųjų antikoaguliantų, įskaitant varfariną, antikoaguliacinio poveikio sustiprėjimą pacientams, kartu vartojantiems antibakterinių vaistinių preparatų. Pavojus priklauso nuo pagrindinės infekcinės ligos, paciento amžiaus ir paciento bendros būklės. Dėl šios priežasties sunku vertinti ar antibiotikas įtakoja INR (tarptautinio normalizuoto santykio) didėjimą. INR rekomenduojama dažnai tirti pacientui pradėjus vartoti antibiotikų kartu su geriamaisiais antikoaguliantais, bei nuolat vartojimo laikotarpiu ir trumpą laiką nutraukus gydymą.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie meropenemo skyrimą nėščioms moterims nėra arba jų yra mažai.

Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė (žr. 5.3 skyrių). 

Dėl atsargumo, patariama nėščioms moterims vengti skirti meropenemo. 

Žindymas

Ar meropenemo išsiskiria į motinos pieną, nežinoma. Gyvūnų piene meropenemo aptinkama labai mažai. Apsvarsčius gydymo meropenemu naudą motinai galima spręsti, ar nutraukti kūdikio žindymą, ar nutraukti meropenemo vartojimą.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Meropenemo poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

5026 pacientų, iš kurių 4872 buvo gydyti meropenemu, tyrimų duomenimis, dažniausiai pasireiškęs nepageidaujamas poveikis, susijęs su meropenemu, buvo viduriavimas (2,3%), bėrimas (1,4%), pykinimas ir (ar) vėmimas (1,4%) ir uždegimas injekcijos vietoje (1,1%). Dėl meropenemo vartojimo dažniausiai aptinkamas nepageidaujamas poveikis laboratoriniuose tyrimuose yra trombocitozė (1,6%) ir padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas (1,5 – 4,3%).

Nepageidaujamos reakcijos, kurių dažnis lentelėje nurodytas kaip nežinomas, nebuvo pastebėtos 2367 pacientams, įtrauktiems į veną ir į raumenis vartojamo meropenemo klinikinius tyrimus, kurie vyko iki suteikiant vaistiniam preparatui rinkodaros teisę, tačiau apie jas gauta pranešimų po to, kai vaistas pateko į rinką.

Žemiau pateiktoje lentelėje visos nepageidaujamos reakcijos sugrupuotos pagal organų sistemų klases ir dažnį: labai dažnos (≥ 1/10), dažnos (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnos ( nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retos (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retos (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka. 

Lentelė Nr.1 

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Neparinkus dozės taip, kaip nurodyta 4.2 skyriuje, pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi, gali pasireikšti santykinis perdozavimas. Nedidelė patirtis, įgyta vaistui patekus į rinką, rodo, kad nepageidaujamos reakcijos perdozavus meropenemo, būna panašios į išvardintas 4.8 skyriuje. Jos paprastai būna lengvos ir praeina nutraukus vaisto vartojimą ar sumažinus jo dozę. Perdozavus vaistinio preparato, svarstytinas simptominis gydymas.

Iš žmonių, kurių inkstų funkcija normali, vaistinis preparatas greitai pašalinamas pro inkstus.

Meropenemą ir jo metabolitą galima pašalinti hemodialize.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – sisteminio poveikio antimikrobiniai vaistai, karbapenemai, ATC kodas – J01DH02.

Veikimo mechanizmas

Meropenemas veikia bakteriocidiškai trikdydamas gramneigiamų ir gramteigiamų bakterijų ląstelių sienelės sintezę, prisijungdamas prie penicilinus prisijungiančių baltymų (PBP).

Farmakokinetikos ir farmakodinamikos (FK/FD) santykis

Meropenemo, kaip ir kitų betalaktaminių antibakterinių vaistinių preparatų, laikas, per kurį meropenemo koncentracija viršija MIK (minimali inhibuojanti koncentracija) (T>MIK), geriausiai koreliuoja su veiksmingumu. Ikiklinikinių modelių metu nustatyta, kad meropenemo poveikis pasireiškia, kai infekuoto organizmo plazmoje preparato MIK viršijamas maždaug 40 %. Šio reiškinio klinikinė reikšmė nežinoma.

Atsparumo mechanizmas

Bakterijų atsparumas meropenemui gali būti dėl šio mechanizmo:

1. sumažėjęs gramneigiamų bakterijų išorinės membranos pralaidumas (dėl sumažėjusios porinų gamybos).
2. Sumažėjęs afinitetas tiksliniams peniciliną prijungiantiems baltymams (PBP).
3. Padidėjusi efliuksinio siurblio komponentų ekspresija.
4. Suaktyvėjusi karbapenemus hidrolizuojančių betalaktamazių gamyba.

Gauta pranešimų apie lokalius karbapenemui atsparių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų protrūkius Europos Sąjungoje.

Su veikimo taikiniais susijusio kryžminio atsparumo meropenemui ir chinolonų, aminoglikozidų, makrolidų bei tetraciklinų grupės vaistiniams preparatams nėra. Tačiau, bakterijos gali būti atsparios daugiau kaip vienai antibakterinių vaistų grupei, kai atsparumo mechanizmas susijęs su išorinės membranos nepralaidumu ir (arba) padidėjusia siurblio (-ių) išstūmimo galia.

Jautrumo ribos

Toliau yra pateiktos Europos jautrumo antimikrobiniams vaistams tyrimų komiteto (EUCAST) nustatytos MIK tyrimų klinikinės ribos. EUCAST pateikia šias klinikines MIK jautrumo ribas meropenemui (2009-06-05, 3.1 versija)

¹ Meropenemo jautrumo kriterijai Streptococcus pneumoniae ir Haemophilus Influenzae meningito atveju yra 0,25 mg/l.

² Padermės, kurių MIK yra didesnis nei S/I jautrumo kriterijai, yra retos arba iki šiol apie jas duomenų nėra. Nustatant bet kokio tokio izoliato tapatybę ir atliekant jautrumo testą antimikrobiniam poveikiui, testas turi būti kartojamas ir jei rezultatai yra patvirtinti, izoliatai siunčiami į referencinę laboratoriją. Kol nebus gauti klinikinio atsako duomenys, išskirtus mikroorganizmus, kurių MIK didesnė už dabartinę atsparumo ribą (pasviręs šriftas), reikia laikyti atspariais.

³ Stafilokokų jautrumas karbapenemų poveikiui nustatomas pagal jautrumą meticilinui.

⁴ Neisseria meningitidis jautrumo kriterijai meropenemui nustatyti tik meningito atveju.

⁵ Su nerūšinėmis padermėmis susijęs atsparumo mechanizmas vertintas daugiausiai remiantis FK/FD santykiu ir nepriklauso nuo MIK pasiskirstymo specifinėms rūšims. Tokia metodika taikoma tik rūšims, nenurodytoms lentelėje arba išnašose.

         -- = Nerekomenduojama atlikti jautrumo testų, kadangi rūšys nėra pakankamas taikinys vaistinio preparato poveikiui.

Įgyto konkrečių rūšių atsparumo paplitimas gali būti skirtingas įvairiose geografinėse srityse ir skirtingu laiku, todėl pageidautina turėti vietinę informaciją apie atsparumą, ypač kai gydomos sunkios infekcinės ligos. Jeigu vietinis vyraujantis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad vaistinio preparato veiksmingumas nors tik kai kurių mikroorganizmų rūšių atžvilgiu yra abejotinas, patarimo reikia kreiptis į ekspertą. 

Toliau lentelėje pateiktas patogeninių mikroorganizmų sąrašas, sudarytas remiantis klinikine patirtimi ir gydymo rekomendacijomis.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Sveikiems savanoriams vidutinis plazmos pusinės eliminacijos periodas yra maždaug 1 valanda, vidutinis pasiskirstymo tūris – apie 0,25 l/kg kūno svorio (11 – 27 l) ir vidutinis klirensas, suvartojus 250 mg vaistinio preparato yra 287 ml/min ir sumažėja iki 205 ml/min suvartojus 2 g. 30 minučių infuzavus į veną 500 mg, 1000 mg arba 2000 mg meropenemo, didžiausia vaisto koncentracija plazmoje (C_max), pasiekia atitinkamai 23 mg/ml, 49 mg/ml arba 115 mg/ml, o AUC reikšmės atitinkamai yra tokios: 39,3, 62,3 ir 153 mg val./ml. Per 5 minutes sulašinus į veną 500 mg arba 1000 mg meropenemo dozę, didžiausia vaisto koncentracija plazmoje atitinkamai būna 52 mg/ml arba 112 mg/ml. Skiriant kartotines meropenemo dozes kas 8 valandas, asmenų organizme, kurių inkstų funkcija nepakitusi, medikamento nesikaupia.

Tyrimo, kurio metu buvo tirta 12 pacientų duomenimis, šiems pacientams po operacijos profilaktiškai prieš pilvo organų infekciją kas 8 valandas suleidžiant meropenemo, C_max ir pusinės eliminacijos periodas buvo panašūs į sveikų žmonių reikšmes, bet pasiskirstymo tūris buvo didesnis ir siekė 27 l.

Pasiskirstymas

Prie plazmos baltymų prisijungia apie 2 % meropenemo, ir jungimasis prie plazmos baltymų nuo vaisto koncentracijos kraujyje nepriklauso. Greitai suleidus (per 5 minutes ar trumpesnį laikotarpį), farmakokinetika buvo bieksponentinė, tačiau po 30 minučių trukmės injekcijos ji būna daug mažiau aiški. Meropenemo prasiskverbia į daugelį organizmo skysčių ir audinių: plaučius, bronchų sekretą, tulžį, galvos ir nugaros smegenų skystį, moters mažojo dubens organų audinius, odą, raiščius, raumenis, pilvaplėvės uždegiminį skystį.

Biotransformacija

Meropenemas metabolizuojamas hidrolizuojant jo betalaktaminį žiedą. Šio proceso metu atsiranda neaktyvus metabolitas. In vitro meropenemo jautrumas žmogaus dehidropeptidazės – I (DHP-I) hidroliziniam poveikiui yra mažesnis, lyginant su imipenemu, todėl nėra reikalavimo kartu vartoti DHP-I inhibitorių.  

Eliminacija

Daugiausiai nepakitusio meropenemo pasišalina pro inkstus. Apie 70 % (50 -75%) pavartoto meropenemo pasišalina su šlapimu nepakitusio, 12 valandų laikotarpiu. Kiti jo 28 % randami neaktyvaus metabolito pavidalu. Su išmatomis jo išsiskiria maždaug tik 2 %. Išmatuotas inkstų klirensas bei probenecido efektas rodo, kad meropenemas išsiskiria tiek filtracijos, tiek ir kanalėlių sekrecijos būdu.

Inkstų nepakankamumas

Dėl inkstų funkcijos sutrikimo kraujo plazmoje būna didesnis meropenemo AUC ir ilgesnis pusinės eliminacijos periodas. Pacientams, kurių inkstų funkcija buvo vidutiniškai sutrikusi (kreatinino klirensas – 33-74 ml/min) AUC buvo 2,4 karto didesnis, pacientams, kurių inkstų funkcija labai sutrikusi (kreatinino klirensas – 4‑23 ml/min.) – 5 kartus didesnis, o hemodializuojamų (kreatinino klirensas < 2 ml/min.) – 10 kartų didesnis, lyginant su sveikais žmonėmis (kreatinino klirensas > 80 ml/min). Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, mikrobiologiškai neaktyvaus atviro žiedo metabolito AUC kraujo plazmoje taip pat buvo gerokai didesnis. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama koreguoti meropenemo dozę (žr. 4.2 skyrių).

Meropenemas pašalinamas hemodializės būdu, o hemodializės klirensas būna maždaug 4 kartus didesnis negu pacientams, kuriems yra anurija.

Kepenų nepakankamumas

Su pacientais, sergančiais alkoholine kepenų ciroze, atlikti tyrimai parodė, kad kepenų liga meropenemo kartotinių dozių farmakokinetikai įtakos nedaro.

Suaugę pacientai

Su pacientais atlikti tyrimai parodė, kad lyginant su sveikais asmenimis, kurių inkstų funkcija buvo atitinkama, farmakokinetika reikšmingai nesiskyrė. Populiacijos modelyje, sudarytame iš 79 pacientų, sergančių pilvo organų infekcine liga arba pneumonija, gauti duomenys parodė, kad centrinis vaisto pasiskirstymas priklauso nuo paciento svorio, bei plazmos klirensas nuo kreatinino klirenso ir amžiaus.

Vaikų populiacija

Tyrimai atlikti su kūdikiais ir vaikais, sergančiais infekcine liga, parodė, kad vartojant meropenemo 10, 20 ar 40 mg/kg kūno svorio dozėmis, farmakokinetika (C_max) jų organizme yra panaši į suaugusių žmonių, vartojančių, atitinkamai, 500 mg, 1000 mg ar 2000 mg meropenemo dozes. Palyginamieji tyrimai parodė, kad dozių farmakokinetika bei pusinės eliminacijos laikas yra panašus suaugusių žmonių ir vaikų, išskyrus jaunesniems (jaunesniems kaip 6 mėnesių t _1/2 yra 1,6 val.).

Vidutinės meropenemo klirenso reikšmės 6 – 12 metų vaikų organizme buvo 5,8 ml/min/kg kūno svorio, 2 – 5 metų - 6,2 ml/min/kg kūno svorio, 6 – 23 mėnesių – 5,3 ml/min/kg kūno svorio.

Maždaug 60% pavartotos dozės per 12 valandų išsiskiria meropenemo pavidalu, kiti 12% - metabolito pavidalu. Vaikams, sergantiems meningitu, meropenemo koncentracija smegenų skystyje būna maždaug 20% tos vaisto koncentracijos kuri yra plazmoje, tačiau šis rodiklis kiekvienam ligoniui būna labai įvairus.

Naujagimių, kuriems reikalinga skirti gydymą prieš infekciją, meropenemo farmakokinetikos tyrimai rodo didesnį klirensą tų naujagimių organizme, kurie gimė išnešioti arba jų gestacinis amžius buvo didesnis. Jų organizme meropenemo pusinės eliminacijos laikas buvo 2,9 valandos. Monte Carlo modelio pagal populiacijos farmakokinetikos modelį rezultatai rodo, kad kas 8 valandas vartojant 20 mg/kg kūno svorio meropenemo dozę, pasiekiama 60 % (T>MIK) P.aeruginosa, todėl vaistinis preparatas veiksmingas 95% prieš laiką gimusių naujagimių ir 91% išnešiotų naujagimių.

Senyvi pacientai

Sveikų senyvų (65- 80 metų) asmenų farmakokinetikos tyrimų duomenimis, plazmos klirensas mažėja ir koreliuoja su kreatinino klirenso mažėjimu, kuris susijęs su amžiumi, bei ne inkstinis klirensas sumažėjo ne taip stipriai. Senyviems pacientams dozės koreguoti nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai inkstų nepakankamumas yra vidutinio sunkumo laipsnio arba sunkus (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad inkstai gerai toleruoja meropenemą. Inkstų kanalėlių histologinių pažeidimų įrodymų pelėms ir šunims rasta tik tais atvejais, kuomet vienkartinė dozė buvo 2 g/kg kūno svorio ar didesnė, o beždžionėms 7 dienų trukmės tyrimo metu – 500 mg/kg kūno svorio. 

Meropenemas centrinė nervų sistemos dažniausiai toleruojamas gerai. Su graužikais atliktų ūminio toksiškumo tyrimų metu poveikis pastebėtas tik tais atvejais, kuomet buvo skiriama didesnė kaip 1000 mg/kg kūno svorio dozė.

Meropenemo suminė LD₅₀ į veną leidžiama dozė graužikams yra didesnė kaip 2000 mg/kg kūno svorio.

Iki 6 mėnesių trukmės kartotinių dozių poveikio tyrimų metu, nustatyti tik nedideli pokyčiai, įskaitant šunų eritrocitų parametrų sumažėjimą.

Įprastinis tyrimų rinkinys potencialaus mutageninio poveikio, poveikio vaisingumui, įskaitant teratogeninį poveikį, neparodė. Šie rezultatai gauti tyrimų, kurių metu žiurkėms buvo duodama ne didesnės kaip 750 mg/kg kūno svorio ir beždžionėms ne didesnės kaip360 mg/kg kūno svorio dozės, metu.

Preliminarių tyrimų su beždžionėmis duomenimis, buvo stebimas padidėjęs vaisiaus žuvimo dažnis skiriant 500 mg/kg dozes.

Duomenų, kurie rodytų didesnį jaunų gyvūnų jautrumą meropenemui, palyginti su suaugusiais gyvūnais, negauta. Tyrimų su gyvūnais metu, gyvūnai gerai toleravo į veną vartojamą farmacinę formą.

Vienintelio meropenemo metabolito toksiškumo pobūdis tyrimų su gyvūnais metu buvo panašus.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

MEROPENEM RANBAXY 1 g milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui:

Bevandenis natrio karbonatas

6.2 Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai

Paruoštas tirpalas:

Paruoštą tirpalą injekcijai arba infuzijai į veną reikia suvartoti nedelsiant. Laikas nuo tirpalo paruošimo pradžios iki injekcijos ar infuzijos į veną pabaigos turi būti ne ilgesnis, kaip 1 valanda.

6.4 Specialios laikymo sąlygos 

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25° C temperatūroje.

Paruošto tirpalo negalima užšaldyti.

Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys  

MEROPONEM RANBAXY 1 g

Vienas 40 ml I tipo skaidraus stiklo flakonas, užkimštas 20 mm pilku bromobutilo gumos kamščiu ir nuplėšiamu dangteliu (polipropileno uždoris, patalpintas ant aliuminio dangtelio) ir įdėtas į kartoninę dėžutę.

Vaistinis preparatas tiekiamas pakuotėmis, kuriose yra po 1 arba po 10 flakonų. 

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Injekcinis tirpalas

Jei meropenemo skiriama vienkartine injekcija, jis tirpinamas steriliame injekciniame vandenyje iki galutinės 50 mg/ml koncentracijos. 

Infuzinis tirpalas

Vartojant infuzijoms į veną, meropenemo flakono turinį galima tiesiogiai ištirpinti 9 mg/ml (0,9%) natrio chlorido arba 50 mg/ml (5%) gliukozės infuziniuose tirpaluose, iki galutinės 20 mg/ml koncentracijos.

Kiekvienas flakonas skirtas tik vienkartiniam vartojimui.

Ruošiant tirpalą ir jo skiriant į veną, reikia laikytis standartinių aseptikos reikalavimų.

Prieš vartojimą tirpalą reikia pakratyti. 

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.