LORANS

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

LORANS 1 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

Kiekvienoje tabletėje yra 1 mg lorazepamo.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:

Vienoje 1 mg tabletėje yra 68,82 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Tabletė.

LORANS 1 mg tabletės yra baltos, apvalios, plokščios, nuožulniais kraštais, su vagele ir užrašu „1.0”, 6,3 mm – 6,5 mm skersmens, 2,4 mm – 2,6 mm storio ir 106,5 mg teorinio svorio.

Tabletę galima padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

LORANS yra skirtas:

• trumpalaikiam simptominiam nerimo ir nemigos, kurią sukelia nerimas, gydymui, jeigu nerimas yra sunkus, riboja paciento veiklą ar sukelia didelę kančią ;
• premedikacijai prieš bendrąją anesteziją ar prieš mažos apimties chirurgines procedūras, tyrimus ar odontologinę operaciją.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Bendrieji nurodymai

Vartoti per burną.

Dozė ir gydymo trukmė turi būti individualizuota. Turi būti skiriama mažiausia veiksminga dozė trumpiausią įmanomą laiką. Kadangi nutraukimo simptomų ir atoveiksmio (angl. rebound) fenomeno rizika būna didesnė po staigaus nutraukimo, vaisto vartojimas visiems pacientams turi būti nutraukiamas laipsniškai (žr. 4.4 skyrių) Negalima viršyti didžiausios 4 mg paros dozės.

Paprastai gydymo trukmė įvairuoja nuo kelių dienų iki kelių savaičių, įskaitant dozės mažinimo laiką. 

Negalima ilginti gydymo laiko prieš tai iš naujo neįvertinus tolesnio gydymo poreikio. 

Jeigu paros dozė išgeriama kaip vienkartinė dozė vakare, ji turi būti nevartojama esant pilnam skrandžiui. Dėl uždelstos poveikio pradžios ir žiūrint, kokia miegojimo trukmė, galimas liekamasis poveikis kitos dienos metu (žr. 4.4 skyrių).

Suaugę pacientai

Nerimas: pradinė dozė yra 0,5 mg. Ji vartojama 2 - 3 kartus per parą. Palaikomoji paros dozė yra iki 2,5 mg. Paros dozę galima padalyti į 2 ar 3 vienkartines dozes, suvartojamas per kelis kartus dienos metu arba ją galima išgerti kaip vienkartinę dozę vakare, pusė valandos prieš miegą.

Nerimo sukelta nemiga: pradinė dozė yra 1 mg prieš einant miegoti, įprasta dozė 1 – 2 mg prieš einant miegoti.

Premedikacija prieš odontologinę ar chirurginę operaciją: 2 – 4 mg likus vienai ar dviems valandoms iki operacijos.

Senyvi ir nusilpę pacientai

Senyvi ir nusilpę pacientai gali reaguoti į mažesnes dozes, todėl gali pakakti pusės ar mažiau suaugusio žmogaus dozės. Pradinė dozė turi būti pusė rekomenduojamos suaugusio žmogaus dozės. Ši pradinė dozė turi būti priderinta pagal klinikinį atsaką ir toleravimą.

Vaikų populiacija

Lorazepamo negalima vartoti vaikams ir jaunesniems negu 18 metų paaugliams, kadangi saugumas ir veiksmingumas šioje populiacijone nenustatytas, išskyrus tokiau nurodytus atvejus.

Jaunesni kaip 6 metų amžiaus vaikai

Jaunesni kaip 6 metų amžiaus vaikai lorazepamu turi būti negydomi.

6 – 12 metų amžiaus vaikai

Premedikacija prieš odontologinę ar chirurginę operaciją: 0,5 mg – 1 mg, arba turi būti neviršijama 0,05 mg/kg kūno svorio dozė. Dozė turi būti sugirdoma iki operacijos likus vienai – dviems valandoms.

13 – 18 metų amžiaus paaugliai

Premedikacija prieš odontologinę ar chirurginę operaciją: 1 mg – 4 mg iki operacijos likus vienai – dviems valandoms.

Kepenų pakenkimas

Vartoti pacientams, kuriems yra sunkus kepenų pakenkimas, draudžiama (žr. 4.3 skyrių).

Pacientams kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų pakenkimas, gali pakakti mažesnės dozės. Pradinė dozė turi būti pusė rekomenduojamos suaugusio žmogaus dozės. Reikia atidžiai sekti tokių pacientų klinikinį atsaką ir toleravimą bei atitinkamai priderinti dozę (žr. 4.4 skyrių).

Inkstų pakenkimas

Pacientams kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų pakenkimas, gali pakakti mažesnės dozės. Pradinė dozė turi būti pusė rekomenduojamos suaugusio žmogaus dozės. Reikia atidžiai sekti tokių pacientų klinikinį atsaką ir toleravimą bei atitinkamai priderinti dozę (žr. 4.4 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs organizmo jautrumas lorazepamui, kitiems benzodiazepinams ar bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių).

Generalizuota miastenija.

Sunkus kvėpavimo nepakankamumas.

Miego apnėjos sindromas.

Sunkus kepenų nepakankamumas.

Buvęs ilgalaikis piktnaudžiavimas vaistais ir (ar) alkoholiu (taip pat žr. 4.4 skyrių).

4.4  Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Benzodiazepinų, įskaitant lorazepamą, vartojimas gali sukelti potencialiai mirtiną kvėpavimo slopinimą.

Gauta pranešimų apie sunkias anafilaksines ar anafilaktoidines reakcijas, susijusias su benzodiazepinų vartojimu. Buvo pranešta apie angioneurozinės edemos, apėmusios liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, atvejus pacientams, suvartojusiems pirmąją ar paskesnes benzodiazepinų dozes. Kai kuriems benzodiazepinų vartojantiems pacientams buvo papildomų simptomų, tokių, kaip dusulys, gerklės spazmas ar pykinimas ir vėmimas. Vienam kitam pacientui buvo reikalingas medicininis gydymas intensyviosios pagalbos skyriuje. Jei angioneurozinė edema apima liežuvį, tikrąjį balso aparatą ar gerklas, galima kvėpavimo takų obstrukcija, kuri gali būti mirtina. Pacientus, kuriems po gydymo benzodiazepinu išsivystė angioneurozinė edema, vėl mėginti gydyti šiuo benzodiazepinu negalima.

Pacientai turi būti informuoti, kad organizme esant lorazepamui, jų tolerancija alkoholiui ir kitoms CNS slopinančioms medžiagoms gali būti sumažėjusi, todėl minėtų medžiagų arba turi būti vengiama, arba jos turi būti vartojamos mažesnėmis dozėmis ir turi būti vengiama alkoholio.

Jeigu lorazepamas yra vartojamas kaip bendra paros dozė vakare (ypač kai dozė yra didelė) ir miego trukmė yra nepakankamai ilga, kitos dienos metu gali būti pagirios (liekamasis poveikis). Taigi, turi būti garantuotas pakankamas, t. y. 7 – 8 valandų, miegas.

Nerimas ir nemiga gali būti daugelio kitų ligų simptomai, todėl reikia apsvarstyti, ar negalavimas nėra susijęs su pagrindiniu fiziniu ar psichiniu sutrikimu, nuo kurio yra specifiškesnis gydymas.

Gauta paranešimų apie piktnaudžiavimą benzodiazepinais, ypač pacientams, kurie yra piktnaudžiavę vaistais ar alkoholiu.

Tolerancija

Po kelias savaites trukusio daugkartinio vartojimo benzodiazepinai gali prarasti šiokį tokį veiksmingumą, susijusį su migdomuoju poveikiu. Įrodyta, kad tolerancija išsivysto raminamajam benzodiazepinų poveikiui.

Pacientai, ypač tokie, kurie yra piktnaudžiavę alkoholiu ir/ar vaistais, gali piktnaudžiauti lorazepamu.

Priklausomybė

Benzodiazepinų vartojimas gali skatinti fizinės ar psichinės priklausomybės nuo šių vaistinių preparatų išsivystymą. Priklausomybės rizika didėja didinant dozę ir ilginant gydymo trukmę; ji taip pat yra didesnė pacientams, kurie yra piktnaudžiavę alkoholiu ir (ar) vaistais, ar pacientams, kuriems yra pastebimų asmenybės sutrikimų. Dėl to šio vaisto vartoti pacientams, kuriems buvo alkoholizmas ar kurie piktnaudžiavos vaistais, turi būti vengiama.

Jei tik išsivystė priklausomybė, staigus gydymo užbaigimas gali būti lydimas nutraukimo simptomų. Tai gali pasireikšti galvos skausmu, raumenų skausmu, kraštutiniu nerimu, miego sutrikimais, įtampa, nerimavimu, sumišimu ir irzlumu. Sunkiais atvejais gali pasireikšti šie simptomai: tikrovės nesuvokimas, asmenybės jausmo netekimas, padidėjęs klausos aštrumas, rankų ir kojų tirpulys ir dilgčiojimas, padidėjęs jautrumas šviesai, triukšmui ir psichiniam kontaktui, haliucinacijos ir epilepsiniai priepuoliai. Priepuoliai gali dažniau pasireikšti pacientams, kuriems iš anksčiau yra priepuolius skatinančių sutrikimų ar kurie vartoja kitų vaistų, mažinančių priepuolių slenkstį, pvz., antidepresantų.

Atoveiksmio nemiga ir nerimas: nutraukus gydymą gali pasireikšti laikinas sindromas, kurio metu vėl atsiranda simptomų, tik stipresne forma, paskatinusių gydymą benzodiazepinais. Jie gali būti susiję su kitomis reakcijomis, įskaitant nuotaikos pokyčius, nerimą, miego sutrikimus ir nerimavimą. Kadangi nutraukimo fenomeno/ atoveiksmio fenomeno rizika yra didesnė po staigaus gydymo nutraukimo, dozę rekomenduojama mažinti laipsniškai.

Po staigaus gydymo gali pasireikšti nutraukimo simptomai, net po kelių dienų gydymo terapinėmis dozėmis.

Gydymo trukmė

Gydymo trukmė turi būti kiek įmanoma trumpesnė (žr.4.2 skyrių), žiūrint kokios indikacijos. Paprastai gydymas trunka nuo kelių parų iki 4 savaičių, įskaitant dozės mažinimo, įskaitant dozės mažinimo laiką. Negalima tęsti gydymo ilgiau, negu minėti periodai, prieš tai iš naujo neįvertinus situacijos.

Gali būti naudinga pradedant gydymą informuoti pacientą, kad gydymas truks neilgai, ir tiksliai paaiškinti, kaip bus palaipsniui mažinama dozė. Be to, yra svarbu, kad pacientas žinotų apie atoveiksmio fenomeno galimybę, tokiu būdu sumažinant iki minimumo nerimą dėl tokių simptomų, jeigu jų atsirastų nutraukus vaistinio preparato vartojimą.

Yra požymių, kad vartojant benzodiazepinų, kurių poveikis trunka trumpai, nutraukimo fenomenas gali pasireikšti dozavimo intervalo ribose, ypač jeigu vartojama didelė dozė.

Jeigu vartojama benzodiazepinų, kurių poveikis trunka ilgai, yra svarbu perspėti, kad juos pakeitus trumpo poveikio benzodiazepinais gali atsirasti nutraukimo simptomų.

Amnezija

Benzodiazepinai gali sukelti anterogradinę amneziją. Ši būklė dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms valandoms po vaistinio preparato nurijimo ir todėl, kad sumažinti riziką, pacientai turi garantuoti, jog galės 7 – 8 valandas nepertraukiamai miegoti (žr. 4.8 skyrių).

Psichinės ir paradoksinės reakcijos

Žinoma, kad vartojant benzodiazepinų pasireiškia įvairios reakcijos, tokios nerimavimas, susijaudinimas, irzlumas, agresyvumas, kliedesys, įniršis, košmarai, haliucinacijos, psichozės, nederamas elgesys ir kiti nepageidaujami elgesio efektai. Jeigu tai pasireiškia, vaistinio preparato vartojimas turi būti nutrauktas.

Minėtų reakcijų pasireiškimas yra daugiau tikėtinas vaikams ir senyviems žmonėms.

Tam tikrų grupių pacientai

Benzodiazepinų negalima skirti vaikams atidžiai neįvertinus poreikio tai daryti; gydymo trukmė turi būti minimali. Senyviems pacientams turi būti skiriama mažesnė dozė (žr. 4.2 skyrių). Dėl kvėpavimo slopinimo rizikos mažesnė dozė taip pat rekomenduojama pacientams, kuriems yra lėtinis kvėpavimo nepakankamumas. Benzodiazepinai netinka pacientų, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas, gydymui, kadangi jie gali pagreitinti encefalopatiją.

Benzodiazepinai yra neveiksmingi pagrindiniam psichinių ligų gydymui.

Benzodiazepinai yra neveiksmingi pagrindiniam depresijos gydymui ir turi būti nevartojami vieni su depresija susijusiam nerimui gydyti, kadangi tokie pacientai gali nusižudyti. Jeigu vartojama labai prislėgtiems ar linkusiems į savižudybę pacientams, yra būtina imtis reikiamų atsargumo priemonių ir skirti tinkamą vaisto kiekį

Benzodiazepinų turi būti vartojama ypatingai atsargiai pacientams, kurie anksčiau yra piktnaudžiavę alkoholiu ar vaistais (žr. 4.3 skyrių).

Kai kuriems benzodiazepinų vartojantiems pacientams atsirado kraujo kiekybinės sudėties pokyčių ir kai kuriems padidėjo kepenų fermentų aktyvumas. Nusprendus, kad yra kliniškai būtinas pakartotinis gydymo kursas, rekomenduojama periodiškai įvertinti kraujodaros sistemos ir kepenų funkciją.

Nors hipotenzija pasireiškė tik retai, benzodiazepinų reikia vartoti atsargiai tiems pacientams, kuriems kraujospūdžio sumažėjimas gali paskatinti širdies ir kraujagyslių sistemos ar kraujagyslinių smegenų komplikacijų atsiradimą; tai yra ypač svarbu senyviems pacientams.

Atsargumas reikalingas gydant pacientus, kuriems yra ūminė uždaro kampo glaukoma.

Senyvi pacientai turi būti perspėti apie pargriuvimo riziką, atsiradusią dėl lorazepamo skeleto raumenis atpalaiduojančio poveikio.

Atsargumo reikia laikytis vartojant pacientams, kuriems yra judesių koordinacijos sutrikimas ir ūminis apsinuodijimas alkoholiu ar kitomis CNS veikiančiomis medžiagomis.

Pacientai, kuriems yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lap laktazės stygius ar gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato turi nevartoti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Nerekomenduojama

Alkoholis. Turi būti vengiama kartu vartoti alkoholio.

Raminamasis lorazepamo poveikis gali stiprėti, jeigu vaistinio preparato vartojama derinyje su alkoholiu. Tai pakenkia gebėjimui vairuoti automobilį ar valdyti mechanizmus.

Reikia atsižvelgti

CNS slopinančios medžiagos. Benzodiazepinai, įskaitant lorazepamą, sukelia adityvų CNS slopinimą, jeigu jų vartojama su kitais vaistiniais preparatais, sukeliančiais CNS slopinimą, pvz., barbitūratais, antipsichoziniais preparatais, raminamaisiais, migdomaisiais vaistais, anksiolitikais, antidepresantais, narkotiniais analgetikais, raminamaisiais antihistamininiais preparatais, vaistais nuo traukulių ir nejautrą sukeliančiais preparatais.

Raumenis atpalaiduojantys vaistiniai preparatai. Žmogus turi būti pasiruošęs padidėjusiam raumenis atpalaiduojančiam poveikiui (nugriuvimų rizika), jeigu lorazepamo vartojama gydymo raumenis atpalaiduojančiais vaistiniais preparatais metu, ypač gydymo lorazepamu pradžioje.

Narkotiniai analgetikai. Vartojat benzodiazepinų gali stiprėti narkotinių analgetikų sukelta pakili nuotaika, skatinanti psichinės priklausomybės didėjimą.

Kepenų fermentų inhibitoriai. Junginiai, slopinantis tam tikrus kepenų fermentus, ypač citochromą P450, gali stiprinti benzodiazepinų aktyvumą. Mažesniu mastu tai taip pat tinka benzodiazepinams, kurie yra metabolizuojami tik konjugacijos būdu.

Klozapinas. Buvo pranešta, kad vartojimas kartu sukėlė ženklų raminamąjį poveikį, pernelyg didelį seilėtekį, judesių koordinacijos sutrikimą ir padidino kvėpavimo ir (ar) širdies sustojimo riziką.

Loksapinas. Buvo pranešta, kad vartojimas kartu privedė prie pernelyg didelio stuporo, reikšmingo kvėpavimo dažnio sumažėjimo ir (vienam pacientui) hipotenzijos.

Natrio valproatas. Vartojimas kartu su lorazepamu gali sukelti pastarojo vaisto koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimą ir klirenso sumažėjimą. Dėl to lorazepamo dozė, jo vartojant kartu su natrio valproatu, turi būti sumažinta maždaug 50%.

Probenecidas. Vartojant kartu su lorazepamu, gali greičiau prasidėti ar ilgiau trukti pastarojo vaisto poveikis, kadangi padidėja jo pusinės eliminacijos laikas ir sumažėja bendrasis klirensas. Lorazepamo dozė, jo vartojant kartu su probenecidu, turi būti sumažinta maždaug 50%.

Teofilinas, aminofilinas. Šių vaistų vartojimas gali mažinti benzodiazepinų, įskaitant lorazepamą, raminamąjį poveikį.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie lorazepamo vartojimą nėštumo metu nepakanka.

Benzodiazepinų turi būti nevartojama nėštumo metu, ypač pirmojo ir paskutiniojo nėštumo trimestro metu. Benzodiazepinai gali sukelti vaisiaus pažeidimą, jeigu jų vartoja nėščia moteris. Remiantis apie lorazepamą sukaupta patirtimi žmonėmis yra manoma arba įtariama, kad lorazepamas, vartojamas nėštumo metu, ypač per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, sukelia įgimtų sklaidos trūkumų rizikos padidėjimą. Iš žmogaus virkštelės paimti kraujo mėginiai rodo, kad benzodiazepinai ir jų gliukuroninti metabolitai prasiskverbia per placentą.

Vaisingo amžiaus moterys gydymo lorazepamu metu turi naudoti veiksmingą kontracepciją. Jeigu vaisto paskiriama vaisingo amžiaus moteriai, ji turi būti įspėta, kad ketinant pastoti ar įtarus nėštumą, reikia kreiptis į savo gydytoją dėl vaistinio preparato nutraukimo.

Jeigu dėl svarbių medicininių motyvų lorazepamo vartojama vėlyvosios nėštumo fazės metu ar didelėmis dozėmis gimdymo metu, dėl šio junginio farmakologinio aktyvumo galima tikėtis poveikio naujagimiui, pvz., hipotermijos, hipotonijos ir nedidelio kvėpavimo slopinimo. Gauta pranešimų, kad moterų, kurios vėlyvosios nėštumo fazės ar gimdymo metu vartojo benzodiazepinų, naujagimiams atsirado simptomų, tokių kaip sumažėjęs aktyvumas, hipotonija, hipotermija, kvėpavimo slopinimas, kvėpavimo sustojimas, maitinimo problemos ir susilpnėjusi metabolinė reakcija į šalčio stresą.

Be to, moterų, kurios vėlyvųjų nėštumo stadijų metu nuolat vartojo benzodiazepinų, kūdikiams gali išsivystyti fizinė priklausomybė ir gali būti tam tikra nutraukimo simptomų rizika naujagimiui.

Žindymas

Įrodyta, kad lorazepamas išskiriamas, nors ir farmakologiškai nereikšmingu kiekiu, su žindyvės pienu, todėl šio vaisto žindančioms moterims turi būti neskiriama, nebent laukiama nauda moteriai viršija galimą riziką kūdikiui. Benzodiazepinų vartojančių žindyvių naujagimiams pasireiškė raminamasis poveikis ir nesugebėjimas žįsti. Žindančių moterų naujagimius reikia stebėti dėl farmakologinio poveikio (įskaitant raminamąjį poveikį ir irzlumą).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Lorazepamas daro didelę įtaką gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus.

Raminamasis poveikis, amnezija, pablogėjusi dėmesio koncentracija ir pablogėjusi raumenų funkcija gali nepalankiai veikti gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus. Jeigu tampa nepakankama miego trukmė, gali būti padidėjusi budrumo susilpnėjimo tikimybė (taip pat žr. 4.5 skyrių). Pacientai turi būti perspėti, kad atsisakytų eksploatuoti įrenginius, vairuoti ar atlikti kitą darbą, kuriam reikalingas didelio laipsnio psichinis budrumas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Nepageidaujamas poveikis, jeigu jis pasireiškia, paprastai pastebimas gydymo pradžioje ir dažniausiai susilpnėja ar išnyksta tęsiant gydymą ar sumažinus dozę. 

Nepageidaujami reiškiniai yra išvardyti remiantis šiomis dažnio kategorijomis:

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujami reiškiniai pateikiami mažėjančio sunkumo tvarka.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Dažnis nežinomas: agranulocitozė, pancitopenija, trombocitopenija, hiponatremija.

Imuninės sistemos sutrikimai

Dažnis nežinomas: anafilaksinės/ anafilaktoidinės reakcijos, angioneurozinė edema, padidėjusio jautrumo reakcijos, alerginės odos reakcijos.

Endokrininiai sutrikimai

Dažnis nežinomas: netinkamos antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas (angl. SIADH).

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Dažnis nežinomas: hipotermija.

Psichikos sutrikimai

Dažni: sumišimas, depresija, depresijos išaiškėjimas;

Dažnis nežinomas: mintys apie savižudybę/ mėginimas nusižudyti, amnezija, nesivaržymas, pakili nuotaika.

Nervų sistemos sutrikimai¹⁾

Labai dažni: nusiraminimas/ apsnūdimas.

Dažni: ataksija, svaigulys.

Dažnis nežinomas: koma, traukuliai/ priepuoliai, ekstrapiramidiniai simptomai, susilpnėjęs dėmesys/ susikaupimas, pusiausvyros sutrikimas, galvos sukimosi pojūtis, drebulys, galvos skausmas.

Vartojant šio vaistinio preparato gali pasireikšti paradoksinės reakcijos, įskaitant nerimą, susijaudinimą, priešiškumą, agresyvumą, įniršį, miego sutrikimus/ nemigą, haliucinacijas. Jų pasireiškimas yra daugiau tikėtinas vaikams ir senyviems žmonėms.

Akių sutrikimai

Dažnis nežinomas: regos sutrikimai, įskaitant vaizdo dvejinimąsi ir ryškumo sumažėjimą.

Kraujagyslių sutrikimai

Dažnis nežinomas: hipotenzija, kraujospūdžio sumažėjimas.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai²⁾

Dažnis nežinomas: kvėpavimo slopinimas, kvėpavimo sustojimas, miego apnėjos pablogėjimas, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos pablogėjimas, kalbos sutrikimas ar neaiški tarsena.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažnis nežinomas: vidurių užkietėjimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažnis nežinomas: gelta, padidėjęs bilirubino kiekis, padidėjęs kepenų transaminazių aktyvumas, padidėjęs šarminės fosfatazės aktyvumas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažnis nežinomas: plikimas.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Dažni: raumenų silpnumas, astenija.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Nedažni: lytinio potraukio pokytis, impotencija, sumažėjęs orgazmas.

Dažnis nežinomas: lytinis sujaudinimas.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Labai dažni: nuovargis.

¹⁾ – Benzodiazepinų poveikis CNS priklauso nuo dozės: vartojant dideles dozes pasireiškia stipresnis CNS slopinimas.

²⁾ – Benzodiazepinų sukeliamo kvėpavimo slopinimo laipsnis priklauso nuo dozė: vartojant dideles dozes pasireiškia stipresnis slopinimas.

Vartojant benzodiazepinų gali išaiškėti iki tol buvusi nepastebėta depresija.

Vartojant gydomąsias dozes gali pasireikšti laikina anterogradinė amnezija ar atminties pablogėjimas, šių sutrikimų rizika būna didesnė vartojant didesnes dozes (žr. 4.4 skyrių).

Retkarčiais gauta pranešimų apie benzodiazepinų vartojimo metu pasireiškusias paradoksines reakcijas, tokias, kaip nerimavimas, susijaudinimas, irzlumas, agresyvumas, kliedesys, įniršis, košmarai, haliucinacijos, psichozės ir nederamas elgesys. Tokios reakcijos gali dažniau pasireikšti vaikams ir senyviems žmonėms (žr. 4.4 skyrių).

Vaisto vartojimas, net gydomosiomis dozėmis, gali privesti prie fizinės ar psichologinės priklausomybės ir gydymo nutraukimas gali sukelti nutraukimo reakcijas ar atoveiksmio fenomeną (žr. 4.4 skyrių). Gali pasireikšti psichinė priklausomybė. Buvo praneša apie piktnaudžiavimą benzodiazepinais.

4.9 Perdozavimas 

Bendrybės

Perdozavus vaistinio preparato, kaip ir kitų benzodiazepinų, grėsmės gyvybei neturėtų būti, išskyrus perdozavimą derinyje su kitomis CNS slopinančiomis medžiagomis, įskaitant alkoholį.

Gydant bet kokio vaistinio preparato perdozavimą reikia turėti galvoje, kad gali būti suvartota daugiau medžiagų. Patirtis, sukaupta po vaisto patekimo į rinką, rodo, kad lorazepamo perdozavimas daugiausia pasireiškė derinyje su alkoholiu ir/ ar kitais vaistiniais preparatais.

Simptomai

Benzodiazepinų perdozavimas paprastai pasireiškia laipsnišku centrinės nervų sistemos slopinimu, svyruojančiu nuo apsnūdimo iki komos. Lengvais atvejais galimi tokie simptomai: apsnūdimas, sumišimas ir apatija, sunkesniais atvejais, ypač jeigu yra išgerta alkoholio ar nuryta kitų CNS slopinančių vaistinių preparatų, galimi simptomai, tokie, kaip dizartrija, ataksija, paradoksinės reakcijos, CNS slopinimas, hipotenzija, hipotonija, kvėpavimo ir kardiovaskulinės sistemos slopinimas, retai galima koma ir labai retai gali ištikti mirtis.

Gydymas

Perdozavus geriamųjų benzodiazepinų reikia sukelti vėmimą (per pirmąją valandą po perdozavimo), jeigu pacientas sąmoningas ar, esant apsaugotiems kvėpavimo takams, išplauti skrandį, jeigu pacientas yra nesąmoningas. Jeigu skrandžio ištuštinimas naudos neduos, absorbcijai sumažinti reikia sugirdyti aktyvintosios anglies. Po to turi būti taikomas simptominis ir palaikomasis gydymas. Pacientas turi būti atidžiai prižiūrimas sekant pagrindinius organizmo būklės rodiklius. Intensyviosios priežiūros metu ypatingą dėmesį reikia kreipti į kvėpavimo ir kardiovaskulinę funkciją.

Hipotenzija (nors ji nebūdinga) gali būti reguliuojama noradrenalinu (norepinefrinu). Lorazepamas dialize šalinamas menkai, o jo neaktyvus metabolitas lorazepamo gliukuronidas dialize gali būti šalinamas gerai.

Kaip reikiamo benzodiazepino perdozavimo gydymo papildymas, bet ne jo pakaitalas, ligoninėje gydomiems pacientams gali būti naudingas benzodiazepinų antagonistas flumazenilis. Prieš vartojant prašom peržiūrėti flumazenilio preparato informaciją. Gydytojas turi žinoti apie priepuolių, susijusių su gydymu flumazeniliu, riziką, ypač ilgalaikiams benzodiazepinų vartotojams ir perdozavus ciklinio antidepresanto.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė. Anksiolitikai, benzodiazepino dariniai.

ATC kodas. N05BA06. 

Lorazepamas yra trumpos ar vidutinės poveikio trukmės benzodiazepinas. Jis sukelia visus gerai žinomus benzodiazepinui būdingus efektus: šalina nerimą, ramina/ migdo, slopina traukulius ir atpalaiduoja raumenis, kurių kiekvienas yra skirtingo dydžio.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgertas lorazepamas greitai ir beveik visiškai absorbuojamas iš virškinimo trakto, didžiausias kiekis kraujo serume būna po 2 valandų (intervalas 0,5 - 3 val.), išgerto vaisto biologinis prieinamumas yra 90 - 93%.

Pasiskirstymas

Maždaug 85% - 91% lorazepamo prisijungia prie baltymo, senyviems žmonėms laisva vaisto frakcija būna reikšmingai didesnė. Jis prasiskverbia į cerebrospinalinį skystį, kuriame jo koncentracija būna maždaug 5% - 28% atitinkamo kiekio kraujo plazmoje. Lorazepamas prasiskverbia per placentą. Vaisto kiekis naujagimio kraujo plazmoje yra apytikriai panašus į vaisto kiekį motinos kraujo serume. Pusinis pasiskirstymo laikas yra 20 – 25 minutės (intervalas 10,3 – 42,7) ir pasiskirstymo tūris - 1,3 l/kg.

Pusiausvyrinės koncentracijos kraujo plazmoje nusistovi per tris paras.

Biotransformacija

Lorazepamas yra ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse (maždaug 75% dozės) ir cirkuliuoja enterohepatiniu ratu, nuolatinis dozavimas kepenų pajėgumui hidroksilinti įtakos nedaro. Pagrindinis metabolitas (3-O-fenolinis gliukuronidas) yra neaktyvus. Juo paverčiama 75% dozės. Mažesnis vaisto kiekis metabolizuojamas į 6-chlor-4-O-chlorfenil-2,1-kvinazolinoną ir hidroksilintą lorazepamo darinį, kurie abu yra neaktyvūs.

Eliminacija

Lorazepamas daugiausia (88% dozės) šalinamas su šlapimu ir mažesniu kiekiu (7% dozės) – su išmatomis. Bendras organizmo klirensas yra 1,1 ml/min/kg kūno svorio.

Lorazepamo pusinės eliminacijos laikas trunka maždaug 12 valandų ir pernelyg didelės akumuliacijos rizika yra minimali. Neaktyvaus gliukuronido metabolito pusinės eliminacijos laikas yra 12 – 18 valandų.

Lorazepamas šalinamas daugiausia su šlapimu lorazepamo gliukuronido pavidalu.

Farmakokinetikos rodmenų pokyčių senyviems pacientams nebūna.

Sunkaus kepenų pakenkimo atveju lorazepamo pusinės eliminacijos laikas padvigubėja.

Inkstų pakenkimas sumažina gliukuroninto metabolito šalinimo greitį nepailgindamas lorazepamo pusinės eliminacijos laiko.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Vienkartinės dozės toksinis poveikis, ūminis toksinis poveikis

Sugirdyto lorazepamo ūminio toksinio poveikio tyrimai su gyvūnais neparodė jokio specifinio jautrumo (žr. 4.9 skyrių „Perdozavimas“ dėl ūminio toksinio poveikio žmogui).

Poūmis ir lėtinis toksinis poveikis

Sugirdyto lorazepamo lėtinis toksinis poveikis buvo tiriamas žiurkėms (80 savaičių) ir šunims (12 mėnesių). Histopatologinių, oftalmologinių ir hematologinių tyrimų, taip pat organų veiklos tyrimo duomenys neparodė jokių ar parodė tik šiek tiek pastebimus biologiškai nereikšmingus pokyčius, net vartojant dideles dozes.

Žiurkėms, kurios ilgiau kaip metus kasdien gaudavo 6 mg/kg kūno svorio lorazepamo dozę, nustatytas stemplės išsiplėtimas.

Mutageninis ir kancerogeninis potencialas

Lorazepamo mutageninio poveikio ekstensyvių tyrimų neatlikta, tačiau jo tyrimai iki šiol buvo neigiami. Tyrimai su žiurkėmis ir pelėmis nerodo jokio ryškaus kancerogeninio poveikio potencialo po lorazepamo vartojimo per burną.

Toksinis poveikis reprodukcijai

Tyrimų su triušiais, žiurkėmis ir pelėmis metu buvo tirtas lorazepamo poveikis embriono ir vaisiaus vystymuisi bei reprodukcijai. Šie tyrimai neparodė jokių lorazepamo teratogeninių savybių ar reprodukcinės funkcijos sutrikimo požymių.

Eksperimentiniai tyrimai pateikė įrodymų apie patelių, kurios ilgą laiką buvo veikiamos benzodiazepinų, atsivestų jauniklių elgesio sutrikimus.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Laktozė monohidratas

Povidonas (K 30)

Krospovidonas (A tipo)

Kukurūzų krakmolas

Mikrokristalinė celiuliozė, E 450

Karboksimetilkrakmolo natrio druska

Polakrilino kalio druska

Magnio stearatas, E 572

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas 

15 mėnesių

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

Matinės PVC/ PE /PVDC ir aliuminio lizdinės plokštelės.

Pakuotėje yra 10, 14, 15, 20, 28, 30, 50, 60, 90, 100 arba 500 tablečių (pastaroji pakuotė skirta tik gydymo įstaigai/ vaistinei).

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.