MELENOR

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

MELENOR 35 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 35 mg natrio rizedronato, atitinkančio 32,5 mg rizedrono rūgšties.

Pagalbinė medžiaga: kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 143,6 mg laktozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

Tabletės yra šviesiai oranžinės spalvos, apvalios, dengtos plėvele, 9,1 mm skersmens, vienoje jų pusėje įspausta raidė „J“, o kitoje skaičius „35”.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Osteoporozės po menopauzės gydymas, siekiant sumažinti stuburo slankstelių lūžių riziką.

Diagnozuotos osteoporozės po menopauzės gydymas, siekiant sumažinti šlaunikaulio kaklelio lūžių riziką (žr. 5.1 skyrių).

Vyrų osteoporozės gydymas, esant didelei kaulų lūžių rizikai (žr. 5.1 skyrių).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Rekomenduojama dozė suaugusiems – viena geriama 35 mg tabletė vieną kartą per savaitę. Tabletė turi būti geriama tą pačią savaitės dieną.

Natrio rizedronato absorbcijai įtakos turi maistas, todėl, kad absorbcija būtų pakankama, MELENOR 35 mg pacientai turi išgerti:

• prieš pusryčius – ne vėliau kaip 30 minučių prieš pirmąjį dienos valgymą, kitų vaistų vartojimą ar gėrimą (neskaitant gryno vandens).

Pacientams reikia nurodyti, kad praleidus dozę, vieną MELENOR 35 mg tabletę reikia išgerti tą dieną, kai atsimenama. Po to pacientai turi toliau gerti po vieną tabletę per savaitę tą dieną, kurią jie paprastai tabletę geria. Tą pačią dieną dviejų tablečių gerti negalima.

Tabletę reikia nuryti visą, jos negalima čiulpti ar kramtyti. Kad tabletė greičiau pasiektų skrandį, MELENOR 35 mg reikia gerti esant vertikalioje padėtyje ir užgerti gryno vandens stikline (≥120 ml). Išgėrę tabletę, pacientai 30 minučių turi nesigulti (žr. 4.4 skyrių).

Galima papildomai vartoti kalcį arba vitaminą D, jei šių medžiagų nepakankamai gaunama su maistu.

Pagyvenę pacientai

Tokiems pacientams dozės koreguoti nereikia, kadangi pagyvenusių pacientų (vyresnių kaip 60 metų amžiaus) organizme šio vaisto biologinis prieinamumas, pasiskirstymas ir pasišalinimas panašus kaip ir jaunesnių pacientų.

Visa tai būdinga ir labai senyvo amžiaus (75 metų ir vyresniems) pacientams bei moterims po menopauzės.

Inkstų sutrikimas

Jeigu inkstų funkcijos sutrikimas yra nedidelis arba vidutinio sunkumo, dozės koreguoti nebūtina. Natrio rizedronato vartoti negalima pacientams, kurių inkstų funkcijos sutrikimas yra sunkus (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.) (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius).

Vaikai ir paaugliai

Natrio rizedronato nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nepakanka (taip pat žr. 5.1 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas natrio rizedronatui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Hipokalcemija (žr. 4.4 skyrių).

Nėštumo ir žindymo laikotarpis.

Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas <30 ml/min.).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Maistas, gėrimai (išskyrus paprastą vandenį) ir kiti vaistai, kurių sudėtyje yra daugiavalenčių katijonų (pvz., kalcio, magnio, geležies ir aliuminio), turi įtakos bisfosfonatų absorbcijai, todėl jų reikia nevartoti tuo pat metu kaip natrio rizedronato (žr. 4.5 skyrių). Kad būtų pasiektas numatytas veiksmingumas, būtina griežtai laikytis rekomenduojamos dozės (žr. 4.2 skyrių).

Bisfosfonatų veiksmingumas gydant osteoporozę yra susijęs su mažu kaulų mineralų tankiu ir (arba) vyraujančiais lūžiais.

Didelis amžius ar klinikiniai rizikos veiksniai, susiję vien tik su lūžiais, nėra pakankama priežastis pradėti osteoporozės gydymą bisfosfonatu.

Yra labai nedaug informacijos apie bisfosfonatų, įskaitant rizedronato, veiksmingumą gydant labai pagyvenusius žmones (>80 m.) (žr. 5.1 skyrių).

Bisfosfonatai siejami su ezofagitu, gastritu, stemplės ir virškinimo trakto opomis. Todėl vaistinį preparatą turi vartoti atsargiai:

• pacientai, kuriems anksčiau yra buvę stemplės veiklos sutrikimų, kai sutrinka pasažas stemplėje arba stemplės ištuštinimas, pvz., striktūra arba achalazija;
• pacientai, kurie išgėrę tabletę negali išbūti vertikalioje padėtyje ne trumpiau kaip 30 minučių;
• jeigu rizedronatas skiriamas pacientams su esamais arba neseniai buvusiais stemplės ar viršutinio virškinamojo trakto sutrikimais.

Vaistą paskyręs gydytojas turi atkreipti pacientų dėmesį, kaip svarbu yra laikytis dozavimo nurodymų ir stebėti, ar nėra stemplės sudirginimo simptomų. Pacientams reikia nurodyti iš karto kreiptis į gydytoją, jeigu pastebi stemplės sudirginimo požymių, pvz., disfagiją, skausmą ryjant, skausmą už krūtinkaulio arba atsiradusį / paūmėjusį rėmenį.

Hipokalcemija turi būti gydoma prieš pradedant gydymą MELENOR 35 mg. Kiti kaulų ir mineralų metabolizmo sutrikimai (t. y. prieskydinės liaukos funkcijos sutrikimas, vitamino D trūkumas) turėtų būti gydomi tada, kai pradedamas gydymas MELENOR 35 mg.

Pacientams, sergantiems vėžiu ir gaunantiems gydymą, įskaitant į veną vartojamus bisfosfonatus, pastebėta žandikaulio osteonekrozė, kuri paprastai yra siejama su danties ištraukimu ir (arba) lokalia infekcija (įskaitant osteomielitą). Daugelis šių pacientų taip pat buvo gydomi chemoterapija ir kortikosteroidais. Žandikaulio osteonekrozė taip pat pastebėta pacientams, sergantiems osteoporoze ir geriantiems bisfosfonatus.

Pacientai, kuriems yra gretutinių rizikos veiksnių (pvz., vėžys, chemoterapija, radioterapija, vartojami kortikosteroidai, prasta burnos higiena), prieš pradėdami gydymą bisfosfonatais turėtų profilaktiškai pasitikrinti pas dantų gydytoją ir išsigydyti dantis.

Gydymo bisfosfonatais metu tokie pacientai, jei įmanoma, turi vengti invazinių odontologinių procedūrų. Pacientams, kuriems gydimosi bisfosfonatais metu atsiranda žandikaulio osteonekrozė, odontologinė operacija gali pabloginti būklę. Nėra duomenų, leidžiančių nuspręsti, ar pacientams, kuriems reikia atlikti odontologines procedūras, gydymo bisfosfonatais nutraukimas sumažina žandikaulio osteonekrozės riziką.

Remiantis klinikiniu gydančiojo gydytojo sprendimu, turėtų būti sudaromas kiekvieno paciento gydymo planas, paremtas individualiu naudos ir rizikos įvertinimu.

Šio vaisto sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Oficialių sąveikos tyrimų neatlikta, tačiau klinikinių tyrimų metu nenustatyta jokios kliniškai reikšmingos sąveikos su kitais vaistiniais preparatais. Natrio rizedronato III fazės osteoporozės tyrimų metu, kai buvo vartojama paros dozė, atitinkamai 33 % ir 45 % pacientų pranešė vartoję acetilsalicilo rūgštį ar NVNU. Atliekant III fazės klinikinius tyrimus su osteoporoze po menopauzės sergančiomis moterimis, preparatą vartojusiomis vieną kartą per savaitę, atitinkamai 57 % ir 40 % pacientų vartojo acetilsalicilo rūgštį ir NVNU. Tarp vartojančiųjų acetilsalicilo rūgštį arba NVNU (3 arba daugiau dienų per savaitę) nepageidaujamų viršutinio virškinimo trakto reakcijų dažnis vartojant natrio rizedronatą buvo panašus kaip ir kontrolinėje grupėje.

Jei manoma, kai tai tinkama, natrio rizedronatas gali būti vartojamas kartu su estrogenais (tik moterims).

Kartu geriant vaistus, kurių sudėtyje yra daugiavalenčių katijonų (pvz., kalcio, magnio, geležies ir aliuminio), mažėja rizedronato absorbcija (žr. 4.4 skyrių).

Natrio rizedronatas organizme nemetabolizuojamas, neindukuoja citochromo P450 fermentų, silpnai jungiasi su baltymais.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Reikiamų duomenų apie natrio rizedronato vartojimą nėštumo metu nėra. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad nedidelis natrio rizedronato kiekis patenka į motinos pieną.

Natrio rizedronato negalima vartoti nėštumo ar žindymo laikotarpiu.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus šis vaistas neveikia.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Natrio rizedronatas buvo tirtas III fazės klinikinių tyrimų metu, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 15 000 pacientų. Klinikinių tyrimų metu dažniausiai pastebėtas nepageidaujamas poveikis buvo silpnas arba vidutinis ir gydymo nutraukti paprastai nereikėjo.

Nepageidaujami poveikiai, nustatyti III fazės klinikinių tyrimų metu moterims po menopauzės, sergančioms osteoporoze ir ne ilgiau kaip 36 mėnesius gydytoms 5 mg natrio rizedronato per parą (n = 5 020) arba placebu (n = 5 048), ir galbūt arba tikriausiai susiję su natrio rizedronatu, išvardyti toliau, vartojant tokius apibūdinimus (dažnis, palygintas su placebu, nurodomas skliaustuose):

labai dažni (≥1/10), dažni (≥1/100; <1/10), nedažni (≥1/1 000; <1/100), reti (≥1/10 000; <1/1 000), labai reti (<1/10 000).

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni: galvos skausmas (1,8 % ir 1,4 %).

Akių sutrikimai

Nedažni: rainelės uždegimas*.

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni: vidurių užkietėjimas (5 % ir 4,8 %), dispepsija (4,5 % ir 4,1 %), pykinimas (4,3 % ir 4,0 %), pilvo skausmas (3,5 % ir 3,3 %), viduriavimas (3,0 % ir 2,7 %).

Nedažni: gastritas (0,9 % ir 0,7 %), ezofagitas (0,9 % ir 0,9 %), disfagija (0,4 % ir 0,2 %), dvylikapirštės žarnos uždegimas (0,2 % ir 0,1 %), stemplės opa (0,2 % ir 0,2 %).

Reti: glositas (<0,1 % ir 0,1 %), stemplės striktūra (<0,1 % ir 0 %).

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Dažni: skeleto ir raumenų skausmas (2,1 % ir 1,9 %).

Tyrimai

Reti: kepenų funkciją rodančių fermentų koncentracijos pokyčiai *.

* Osteoporoze sergančių pacientų atvejai, nesusiję su III fazės klinikiniais tyrimais, o dažnis nurodytas atsižvelgiant į ankstesnių fazių klinikinių tyrimų nepageidaujamus reiškinius ir laboratorinių tyrimų rezultatus.

Vienerių metų dvigubai aklas daugiacentris tyrimas, lyginantis 5 mg natrio rizedronato paros dozę (n = 480) ir 35 mg natrio rizedronato savaitės dozę (n = 485) osteoporoze sergančioms moterims po menopauzės, parodė, kad bendras saugumas ir toleravimas yra panašūs. Nustatyti toliau pateikti papildomi nepageidaujamo poveikio reiškiniai, laikomi galbūt arba tikriausiai susijusiais su vaistu (pasitaikantys dažniau 35 mg rizedronato grupėje negu 5 mg grupėje): virškinimo trakto sutrikimas (1,6 % ir 1,0 %) ir skausmas (1,2 % ir 0,8 %).

Dvejų metų tyrimas, kuriame dalyvavo osteoporoze sergantys vyrai, parodė, kad saugumas ir toleravimas yra panašūs gydymo ir placebo grupėse. Nepageidaujami poveikiai buvo tokie patys, kaip ir anksčiau stebėtų moterų.

Laboratoriniai tyrimai. Kai kuriems pacientams buvo pastebėtas ankstyvas, trumpalaikis, besimptomis ir nedidelis kalcio bei fosfatų kiekio serume sumažėjimas.

Užregistravus vaistinį preparatą, buvo papildomai aprašyti šie nepageidaujami poveikiai (dažnis nežinomas):

Akių sutrikimai

Rainelės uždegimas, akies obuolio kraujagyslinio dangalo uždegimas.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Žandikaulio osteonekrozė.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Padidėjęs jautrumas ir odos reakcijos, įskaitant angioneurozinę edemą, bendro pobūdžio išbėrimas, dilgėlinė, pūslinės odos reakcijos ir leukocitoklastinis vaskulitas, kai kurios reakcijos sunkios, tarp jų pavieniai Stevens-Johnson’o sindromo ir toksinės epidermio nekrolizės atvejai. Plaukų slinkimas.

Imuninės sistemos sutrikimai

Anafilaksinė reakcija.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Sunkūs kepenų funkcijos sutrikimai. Daugeliu aprašytų atvejų pacientai buvo gydomi ir kitais preparatais, galinčiais sukelti kepenų funkcijos sutrikimų.

4.9 Perdozavimas

Specifinių duomenų apie natrio rizedronato perdozavimo gydymą nėra.

Perdozavus preparatą, galima tikėtis kalcio kiekio kraujo serume sumažėjimo. Be to, kai kuriems pacientams gali pasireikšti hipokalcemijos požymiai ir simptomai.

Turi būti duodama pieno arba rūgštingumą mažinančių preparatų, kurių sudėtyje būtų magnio, kalcio arba aliuminio, siekiant sujungti rizedronatą ir sumažinti natrio rizedronato rezorbciją. Jei vaisto perdozavimas sunkus, galima plauti skrandį, siekiant pašalinti nesirezorbavusį natrio rizedronatą.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – bisfosfonatai,

ATC kodas – M05BA07.

Natrio rizedronatas yra piridinilo bisfosfonatas, prisijungiantis prie kaulų hidroksiapatitų ir slopinantis osteoklastų skatinamą kaulų rezorbciją. Sumažėja metabolizmas, tuo pat metu išsaugoma osteoblastų veikla ir kaulo mineralizacija. Ikiklinikinių tyrimų metu natrio rizedronatas parodė stiprų antiosteoklastinį poveikį ir priklausomai nuo dozės didino kaulų masę ir biomechaninį skeleto stiprumą. Natrio rizedronato poveikis buvo patvirtintas matuojant kaulo kaitą biocheminiais žymenimis farmakodinaminių ir klinikinių tyrimų metu. Moterų po menopauzės tyrimų metu per vieną mėnesį buvo pastebėtas kaulo kaitos biocheminio žymens sumažėjimas, kurio didžiausia vertė buvo pasiekta per 3–6 mėnesius. Po 12 mėnesių kaulo kaitos biocheminio žymens sumažėjimas buvo panašus pacientams, vartojusiems 35 mg natrio rizedronato vieną kartą per savaitę, ir pacientams, vartojusiems 5 mg paros dozę.

Osteoporoze sergančių vyrų tyrimų metu kaulo kaitos biocheminio žymens sumažėjimas buvo pastebėtas anksčiausiai po 3 mėnesių, o toliau buvo pastebimas po 24 mėnesių

Osteoporozės po menopauzės gydymas

Su osteoporoze po menopauzės siejami keli rizikos veiksniai, įskaitant mažą kaulų masę, nedidelį kaulo mineralinį tankį, ankstyvą menopauzę, rūkymą bei šeiminę osteoporozės anamnezę. Klinikinė osteoporozės pasekmė – kaulų lūžiai. Lūžių riziką didina rizikos veiksnių skaičius.

Vienerių metų dvigubai aklas daugiacentris osteoporoze sergančių moterų po menopauzės tyrimas parodė, kad tiek rizedronato 35 mg kartą per savaitę vartojamos dozės (n = 485), tiek rizedronato 5 mg paros dozės (n = 480) poveikis vidutiniam juosmens slankstelių KMT pakitimui buvo vienodas. Klinikinėje programoje buvo nagrinėjamas vieną kartą per parą vartojamo natrio rizedronato poveikis šlaunikaulio kaklelio ir slankstelių lūžių rizikai; programoje dalyvavo neseniai ir seniai menopauzę išgyvenusios moterys, turėjusios ir neturėjusios lūžių. Nagrinėtos 2,5 mg ir 5 mg paros dozės. Visos grupės, įskaitant kontrolines grupes, vartojo kalcį ir vitaminą D (jeigu koncentracijos prieš preparato vartojimą buvo mažos). Absoliuti ir santykinė naujų slankstelių ir šlaunikaulio kaklelio rizika buvo nustatyta, analizuojant, kiek laiko praėjo iki pirmo lūžio.

• Dviejuose placebu kontroliuojamuose tyrimuose (n = 3 661) dalyvavo moterys po menopauzės, jaunesnės kaip 85 m., patyrusios stuburo slankstelių lūžius. Palyginti su kontroline grupe, 5 mg natrio rizedronatas, 3 metus geriamas kiekvieną dieną, sumažino naujų slankstelių lūžių riziką.

Moterims, patyrusioms ne mažiau kaip 2 arba bent vieną stuburo slankstelio lūžį, santykinis rizikos sumažėjimas siekė atitinkamai 49 % ir 41 % (naujų stuburo slankstelių lūžių dažnis vartojant natrio rizedronatą buvo atitinkamai 18,1 % ir 11,3 %, vartojant placebą – 29,0 % ir 16,3 %). Gydymo poveikis buvo matomas jau pirmųjų gydymo metų pabaigoje. Nauda buvo matoma net moterims, patyrusioms daug lūžių. Palyginti su kontroline grupe, 5 mg natrio rizedronato paros dozė taip pat sumažino ūgio sumažėjimą per metus.

• Atliekant du placebu kontroliuojamus tyrimus dalyvavo moterys po menopauzės, vyresnės kaip 70 m., patyrusios stuburo slankstelių lūžius arba jų nepatyrusios. Dalyvavo 70–79 m. moterys, kurioms šlaunikaulio kaklelio KMT T lygmuo <–3 SD (gamintojo nurodomos ribos, pvz., –2,5 SD, naudojant NHANES III) ir yra bent vienas papildomas rizikos veiksnys. Galėjo būti įtrauktos 80 m. arba vyresnės moterys, jei joms buvo bent vienas su skeletu nesusijęs rizikos veiksnys, susijęs su šlaunikaulio kaklelio lūžiu ar nedideliu mineraliniu šlaunikaulio kaklelio tankiu. Rizedronato veiksmingumas statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo placebo tik tada, kai buvo sujungtos abi 2,5 mg ir 5 mg gydymo grupės. Toliau pateikiami rezultatai paremti tik pogrupių a-posteriori analize, apibūdinama klinikine praktika ir galiojančiu osteoporozės apibrėžimu:
• pacientų, kurių šlaunikaulio kaklelio KMT T lygmuo <–2,5 SD (NHANES III) ir kurie patyrė bent vieną stuburo slankstelio lūžį, pogrupyje natrio rizedronatas, vartotas 3 metus, 46 % sumažino šlaunikaulio kaklelio lūžių riziką, palyginti su kontroline grupe (šlaunikaulio kaklelio lūžių dažnis bendrose 2,5 ir 5 mg natrio rizedronato grupėse – 3,8 %, placebo grupėje – 7,4 %).
• duomenys rodo, kad labai pagyvenusių (vyresnių kaip 80 m.) asmenų grupėje pastebima mažesnė apsauga. Tą gali lemti su amžiumi didėjanti ne skeleto veiksnių svarba šlaunikaulio kaklelio lūžiams. Šių tyrimų metu duomenys, nagrinėti kaip antriniai, rodė naujų stuburo slankstelių lūžių rizikos mažėjimą pacientams, kurių šlaunikaulio kaklelio KMT yra mažas ir kurie nepatyrė stuburo slankstelių lūžio, taip pat pacientams, kurių šlaunikaulio kaklelio KMT yra mažas ir kurie patyrė arba nepatyrė stuburo slankstelių lūžio.

• Kiekvieną dieną 3 metus gertas 5 mg natrio rizedronatas padidino kaulų mineralų tankį (KMT) stuburo juosmeninės dalies, šlaunikaulio kaklelio, gūbrio ir riešo bei išsaugojo kaulų tankį stipinkaulio vidurinėje dalyje, palyginti su kontroline grupe.
• Po trejus metus trukusio kasdienio gydymo 5 mg natrio rizedronatu vienerius metus vykdyti patikrinimai parodė, kad kaulo kaitą slopinantis natrio rizedronato poveikis greitai grįžo atgal.
• Kaulų biopsijos mėginiai, paimti moterims po menopauzės, kurios 2–3 metus kasdien buvo gydomos 5 mg natrio rizedronatu, parodė nedidelį kaulo kaitos sumažėjimą, kaip ir buvo tikėtasi. Kaulo, susiformavusio gydymo natrio rizedronatu metu, sluoksnių struktūra ir kaulo mineralizacija buvo normali. Šie duomenys kartu su retesniais osteoporoze sergančių moterų stuburo slankstelių lūžiais, susijusiais su osteoporoze, rodo, kad kaulo kokybei nebuvo padaryta jokio neigiamo poveikio.

Endoskopiniai duomenys, ištyrus pacientus, kuriems buvo nedidelių ar sunkių virškinimo trakto sutrikimų ir kurie buvo gydomi natrio rizedronatu arba buvo kontroliniai pacientai, neparodė, kad bet kurios grupės pacientų skrandžio, dvylikapirštės žarnos ar stemplės opos būtų susijusios su gydymu, nors dvylikapirštės žarnos uždegimas nedažnai pasitaikė grupėje, kurios pacientai buvo gydomi natrio rizedronatu.

Vyrų osteoporozės gydymas

Dvejų metų dvigubai aklas placebu kontroliuojamas tyrimas, kuriame dalyvavo 284 pacientai (35 mg natrio rizedronatas, n = 191), parodė, kad vieną kartą per savaitę geriama 35 mg natrio rizedronato dozė buvo veiksminga osteoporoze sergantiems vyrams (36–84 m. amžiaus). Visi pacientai papildomai gavo kalcio ir vitamino D.

Nuo gydymo natrio rizedronatu pradžios praėjus 6 mėnesiams, buvo pastebėtas KMT padidėjimas. Vieną kartą per savaitę geriama 35 mg natrio rizedronato dozė po dviejų gydymo metų vidutiniškai padidino juosmens slankstelių, šlaunikaulio kaklelio, gūbrio ir klubo KMT, palyginti su placebo grupe. Šio tyrimo metu lūžių prevencijos veiksmingumas nebuvo tiriamas.

Natrio rizedronato poveikis kaulams (KMT padidėjimas ir kaulų apykaitos biocheminių žymenų koncentracijos sumažėjimas) buvo toks pats tiek vyrams, tiek moterims.

Vaikai ir paaugliai

Tebevyksta natrio rizedronato saugumo ir veiksmingumo tyrimas, kuriame dalyvauja vaikai nuo 4 metų ir jaunesni kaip 16 metų paaugliai, kuriems pasireiškė nebaigtinė osteogenezė. Užbaigus vienerius metus trukusią atsitiktinių imčių dvigubai aklu būdu atliktą placebu kontroliuojamąją tyrimo fazę, nustatytas statistiškai reikšmingas juosmens stuburo slankstelių KMT padidėjimas rizedronato grupėje, palyginti su placebo grupe. Vis dėlto rizedronato grupėje, palyginti su placebu, nustatyta daugiau bent vieno naujo morfometrinio (diagnozuoto rentgenologiniu tyrimu) stuburo slankstelio lūžio atvejų. Tyrimo duomenys nepatvirtino, kad galima vartoti natrio rizedronatą vaikams ir paaugliams, kuriems pasireiškia nebaigtinė osteogenezė.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija. Absorbcija išgėrus dozę yra palyginti greita (t_max ~1 val.) ir nepriklauso nuo tirtos dozės (vienkartinės dozės tyrimas: nuo 2,5 iki 30 mg; daugkartinės dozės tyrimas: nuo 2,5 iki 5 mg per parą ir iki 50 mg dozuojant per savaitę). Vidutinis geriamos tabletės biologinis prieinamumas yra 0,63 %; jis sumažėja, jei natrio rizedronatas geriamas kartu su maistu. Biologinis prieinamumas tiek vyrams, tiek moterims buvo panašus.

Pasiskirstymas. Vidutinis santykinis pasiskirstymo tūris pusiausvyros būsenoje žmonėms yra 6,3 l/kg kūno masės. Su plazmos baltymais jungiasi apie 24 % vaisto.

Metabolizmas. Nėra duomenų apie natrio rizedronato metabolizmą žmogaus organizme.

Eliminacija. Apie pusė absorbuotos dozės pasišalina su šlapimu per 24 valandas; apie 85 % dozės, vartojamos intraveniniu būdu, randama šlapime po 28 dienų. Vidutinis inkstų klirensas yra 105 ml/min., o vidutinis bendras klirensas – 122 ml/min. Manoma, kad šis skirtumas atsiranda dėl klirenso, susijusio su vaisto patekimu į kaulus. Inkstų klirensas nepriklauso nuo koncentracijos. Tarp inkstų klirenso ir kreatinino klirenso yra linijinė priklausomybė. Neabsorbuotas natrio rizedronatas pašalinamas nepakitęs su išmatomis. Išgėrus vaistą, koncentracijos ir laiko aprašymas rodo tris eliminacijos fazes, o galutinis pusinės eliminacijos periodas yra 480 valandų.

Specialios pacientų grupės

Senyvi pacientai. Dozės koreguoti nereikia.

Vartojantieji acetilsalicilo rūgštį ar kitus NVNU. Tarp vartojančiųjų acetilsalicilo rūgštį arba NVNU (3 arba daugiau dienų per savaitę) nepageidaujamų viršutinio virškinimo trakto reakcijų dažnis vartojant natrio rizedronatą buvo panašus kaip ir kontrolinėje grupėje.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksikologinių tyrimų, atliktų su žiurkėmis ir šunimis, metu buvo pastebėtas nuo dozės priklausantis toksinis natrio rizedronato poveikis žiurkių kepenims, kuris pirmiausiai pasireiškė kaip fermentų padaugėjimas su histologiniais pokyčiais. Šių rezultatų klinikinė reikšmė nežinoma. Buvo pastebėtas toksinis poveikis žiurkių ir šunų sėklidėms, kai ekspozicija viršijo žmonėms skirtą terapinę ekspoziciją. Dažnai buvo pastebimas graužikų viršutinių kvėpavimo takų sudirginimas, kurio dažnumas priklausė nuo dozės. Panašus poveikis buvo pastebimas vartojant kitus bisfosfonatus. Vykdant ilgiau trunkančius tyrimus su graužikais taip pat buvo nustatomas poveikis apatiniams kvėpavimo takams, nors klinikinė šių rezultatų reikšmė nežinoma. Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimo metu, esant panašiai į klinikinę ekspoziciją, buvo pastebėti žiurkių embrionų krūtinkaulio ir (arba) kaukolės osifikacijos pakitimai bei nėščių žiurkių, kurioms buvo leista atsivesti vadą, hipokalcemija ir gaišimas. Nenustatyta teratogeninio poveikio žiurkėms, kurioms buvo taikomos preparato dozės – 3,2 mg/kg per parą, ir triušiams, gavusiems 10 mg/kg preparato per parą, tačiau duomenys paremti nedidelės triušių grupės tyrimais.

Didesnės dozės nebuvo tiriamos dėl jų toksiškumo motinos organizmui. Genotoksiškumo ir kancerogeniškumo tyrimai nenustatė specifinio pavojaus žmogui.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys:

Laktozė monohidratas

Mikrokristalinė celiuliozė

Krospovidonas

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė:

Geltonasis geležies oksidas (E 172)

Raudonasis geležies oksidas (E 172)

Hipromeliozė

Makrogolis

Hidroksipropilceliuliozė

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Titano dioksidas (E171)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

OPA – aliuminio – PVC / aliuminio folijos lizdinės plokštelės kartono dėžutėje.

Pakuočių dydžiai: 4 arba 12 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.