Eiti pas gydytoją nėra malonu net ir suaugusiesiems. Bet dar apmaudžiau
regėti, kaip susiruošus į polikliniką ima nerimauti mažylis. Galbūt laukia
„bakst“, o gal lašins vaistukų į akutes? Aišku viena – beveik visos procedūros
ne iš maloniųjų, tad pagrindo būgštauti – per akis. Kai sušvelninti šį
nemalonumą?
1. Tinkamai suplanuokite laiką. Kaip jūsų vaikas reaguoja į stresą? Jei
po to būna itin emocingas, planuokite vizitą pas gydytoją po jo miego, kad
mažylis būtų pailsėjęs ir žvalus. Jei atvirkščiai, po streso mažylis linkęs
pailsėti ir pasnausti, – išsiruoškite pas gydytoją likus 1-1,5 val. iki jo miego
laiko.
2. Pažaiskite gydytoją. Nupirkite vaikui žaislinius daktaro reikmenis ir
keletą dienų prieš einant pas gydytoją „pagydykite“ jo meškutį ar lėlę, atlikite
jam panašias procedūras, kokios bus daromos jūsų mažyliui. Tegul mažasis pats
išbando, jog stetoskopas – visai nebaisus prietaisas, nuo jo nė truputėlio
neskauda, o skiepai trunka labai trumpai (jei vaikas jau moka skaičiuoti –
paskaičiuokite kartu, kiek laiko leidžiami vaistukai).
3. Pasiimkite mėgstamą žaisliuką. Žaisliukas poliklinikoje suteiks vaikui
drąsos ir šiek tiek iš namų atsinešto jaukumo. Na, o jei gydytojas turės laiko,
galbūt kai kurias procedūras, prieš atlikdamas jūsų atžalai, „išbandys“ su
žaisliuku? Tai leis mažyliui nusiraminti ir įsitikinti, jog viskas ne taip jau
baisu, kaip jam atrodė.
4. Priežastys labai svarbu. Paaiškinkite, kodėl atliekama kiekviena
procedūra. Net jei jūs pati neauklėjate vaiko, esą jei bus negeras – vesite pas
gydytoją ir jam bakstelės, kartais mažieji vis dėlto jaučiasi taip, tarsi dėdės
ir tetos baltais chalatais išties juos už ką nors baustų, suteikdami baimės ir
skausmo. Tad prieš kiekvieną procedūrą vaikui kaip galima išsamiau, jam
suprantamais žodžiais paaiškinkite, kodėl ji bus atliekama, kokia iš to nauda
bus jo sveikatai ir kas gali nutikti, jei jos nebus.
5. Sukurkite tradiciją. Jei pas gydytojus tenka lankytis dažnai,
tikriausiai kelią į polikliniką jau žinote mintinai iki menkiausių smulkmenų.
Atraskite „traukos objektą“ pakeliui. Galbūt netoli poliklinikos yra suoliukas,
ant kurio galėtumėte prisėsti ir prieš apsilankydami pas gydytoją pavartyti
knygelę? O gal visai šalimais įsikūręs spaudos kioskelis, kuriame galėtumėte
nusipirkti vaikui mielą niekniekį – lipdukų, atviruką ar vaikišką žurnaliuką?
Sukurkite malonią asociaciją, kad mažylis, užuot galvojęs „Eisim pas gydytoją,
man skaudės“, imtų galvoti: „Eisim pas gydytoją, pažiūrėsim, ar neišėjo naujas
žurnalo numeris“.
6. Mažos dovanėlės. Mažos dovanėlės ne tik stiprina draugystę, bet ir
suteikia drąsos. Todėl už mažylio kančias nepagailėkite apdovanojimų – tegul iš
anksto žino, kad už skiepą laukia saldainis, leisite pažiūrėti papildomą filmuką
ar nusivesite į kavinę.
7. Nukreipkite dėmesį. Gulint pas gydytoją ant kušetės ir laukiant, kol
įdurs, dėmesio nukreipti nepavyks. Tačiau tai padaryti laukiamajame, taip
sušvelninant tas kelias laukimo minutes, tikrai galite – sugalvokite iš anksto,
kokia veikla vaiką užimsite? Knygelė su lipdukais? Vaikiški kryžiažodžiai? O gal
įsigudrinsite sudėlioti dėlionę?