Archeologų atrasti kirvukai, ietys, kuokos rodo, kad dauguma mūsų protėvių
buvo kairiarankiai. Ir tik ilgainiui dešinės rankos privalumas tapo norma, kurią
palaikė ne tik tradicija, bet ir religija. Todėl atsikelti ryte kaire koja buvo
laikoma blogu ženklu, o sėdėti šeimininkui iš kairės pusės – mažiau garbinga
negu iš dešinės. Net buvo manoma, kad už dešiniojo peties žmogui yra angelas, o
už kairiojo – velnias, todėl kairiarankius Bažnyčia buvo paskelbusi šėtono
tarnais. Vadovaudamiesi šia nuostata teisėjai pasmerkė ir sudegino Žaną Dark, o
Rusijos caras Petras I-asis uždraudė teismuose liudyti kairiarankiams, kad
neerzintų Dievo.
Belieka džiaugtis, kad šiandien požiūris į kairiarankius smarkiai pakito. Nors
šis fenomenas vis dar kelia daugybę klausimų.
Taisyklės ir išimtys
Kodėl vienoje šeimoje gimsta net keli kairiarankiai, o kitoje – nė vieno? Į šį
klausimą vienareikšmio atsakymo nėra – pateikiama įvairių kairiarankystės
priežasčių:
Paveldima, kai vienas arba abu tėvai yra kairiarankiai. Dažniausiai tai
persiduoda iš kartos į kartą pagal motinos liniją. Tačiau net jei abu tėvai
tokie, tikimybė, kad toks bus ir mažylis, yra tik 40 procentų. Todėl nereikėtų
vaikui nuo gimimo klijuoti kairiarankio etiketės. Mažieji linkę kopijuoti
suaugusiuosius, todėl natūralu, kad augdami kairiarankių šeimoje ir matydami,
kaip visi viską daro kairia ranka, vargu ar elgsis kitaip.
Patologija, atsiradusi dėl prenatalinių galvos smegenų vystymosi sutrikimų,
ypatingos vaisiaus padėties motinos įsčiose, gimdymo traumos, padidėjusio
vyriško hormono testosterono kiekio motinos organizme. Todėl kairiarankis gali
gimti ir toje šeimoje, kurioje kairiarankių nebuvo. Tačiau tikimybė – vos du
procentai.
Įgimta ne pati kairiarankystė, bet polinkis į ją, kuris nebūtinai turi
išryškėti.
Kairiarankis ar dešiniarankis gims, priklauso nuo to, kuris galvos smegenų
pusrutulis lemia judesius: dešiniarankių – kairysis, kairiarankių – priešingai.
Atlikus tyrimą jautria ultragarso kamera, kuria fotografuoti dar negimę
kūdikiai, pastebėta, kad mamos įsčiose kairę ranką į burną kišęs kūdikis
dažniausiai gimdavo kairiarankis.
Priverstinė, susijusi su dešinės rankos sužeidimais ar netekimu.
Vienas iš vadinamųjų veidrodinių dvynių, kurie yra iš vienos kiaušialąstės ir jų
genai identiški, gali būti kairiarankis.
Kaip atpažinti tikrą kairiarankį?
Kairiarankystė – individualios asimetrijos požymiai, kurie kiekvienam žmogui
pasireiškia skirtingai. Jie būdingi ne tik rankoms ir nebūtinai sutampa pagal
dominuojančią pusę. Tikrų kairiarankių, kaip ir dešiniarankių, nėra labai daug,
nes jų dominuojanti ranka, koja, akis ir ausis turi sutapti.
Norėdami sužinoti, ar jūsų mažylis tikras kairiarankis, galite jam pasiūlyti
atlikti keletą užduočių:
• Suverti ant plonos virvutės keletą sagų.
• Užsukti arba atsukti dangtelius.
• Paimti iš dėžutės ir išdėlioti ant stalo LOTO korteles arba domino, o paskui
vėl surinkti atgal į dėžutę.
• Suverti grandinėlę iš sąvaržėlių: viena ranka tegu laiko sąvaržėlę, o kita
mėgina jas sujungti.
• Viena ranka gaudyti jūsų metamą kamuoliuką.
• Mėtyti į taikinį strėlytes.
• Sudėlioti bet kokį konstruktorių, mozaiką.
• Nupiešti ir kaire, ir dešine ranka, pavyzdžiui, gėlytę. Piešiant stebėkite,
kuria ranka pieš greičiau, lengviau, kurio piešinio linijos lygesnės ir
ryškesnės.
• Spirti kamuolį.
• Pastovėjus pradėti eiti.
• Susukite popieriaus lapą į dūdelę ir paprašykite pažiūrėti pro ją viena akimi.
• Pridėti laikrodį prie ausies, norint įsitikinti, ar jis eina.
• Leisti atsiliepti suskambus telefonui.
Perauklėtas kairiarankis
Kai kurie žmonės puikiai gali valdyti tiek dešinę, tiek kairę ranką. Tai
vadinamieji ambidekstrai. Šią grupę dažniausiai sudaro dešine ranka viską daryti
perauklėti kairiarankiai. Jų yra apie 7–8 proc.
Tačiau pasak pediatrų, priverstinai perauklėtiems kairiarankiams būdingas
didesnis nervingumas, kaprizingumas, sutrikęs miegas ir apetitas. Mažieji netgi
ima mikčioti ir šlapintis į lovą. Tokie vaikai rašo daug lėčiau ir daro daugiau
kairiarankiams tipiškų klaidų (praleidžia raides), o sunkumai mokykloje savo
ruožtu sukelia nenorą mokytis. Ir nors po metų pusantrų vaikas įgyja įgūdžių
rašyti dešine ranka, o iki trečios klasės nerviniai išgyvenimai sumažėja, tačiau
perauklėjimas vis tiek palieka pėdsakų – išlieka drovumas, pasyvumas.
Todėl svarbu išsiaiškinti, kuri ranka dominuojanti, kol vaikas neišmoko rašyti.
Penkeri šešeri metai – riba, kai dar galima padėti „permokytam” kairiarankiui
grįžti prie savo individualios normos.
Padėkite mažyliui
Kairiarankystė nėra nei gerai, nei blogai. Su tuo tiesiog reikia išmokti
gyventi. Juo labiau kad visas pasaulis iki šiol buvo pritaikytas dešiniarankiams
– nuo paprasčiausių žirklių iki sudėtingiausios technikos. Tačiau daugelyje
šalių, ypač Anglijoje, kurioje kairiarankių daugiausia, jau yra parduotuvių,
kuriose galima įsigyti specialių įrankių, pritaikytų dirbti kaire ranka.
Mažyliui galite padėti ir jūs:
• Nereikškite neigiamo požiūrio į kairiarankystę. Kartais pakanka sunkaus
atodūsio, nekantrumo aiškinant ar net atsitiktinio priminimo apie vaiko
negrabumą.
• Būkite kantrūs. Pasistenkite, kad ko nors mokymasis nebūtų barnių
priežastis. Geriau, kad vaikas prireikus išmoktų paprašyti pagalbos pats.
• Jeigu piešinys arba raidelės primena keverzonę, pasiūlykite mažajam
motoriką ir regos koordinaciją gerinančių naudingų užsiėmimų, pavyzdžiui,
lipdymą, piešimą, pynimą, mazgelių rišimą. Šie užsiėmimai turėti vykti kasdien
po 15–20 minučių.
• Padėkite pradedančiajam rašyti. Rašančiojo dešiniarankio sąsiuvinis
paprastai guli stalo viduryje ir būna pasuktas 45 laipsnių kampu į kairę pusę.
Kairiarankiui pasiūlykite sąsiuvinį pasukti į dešinę pusę, kad jis gulėtų arčiau
kairės rankos. Dešiniarankis rašymo priemonę laiko arčiau už jos galo, maždaug
1,5–2 cm atstumu. Kairiarankis turėtų laikyti toliau, maždaug 3 cm atstumu nuo
galo, kad neuždengtų rašomos linijos. Rankos riešą patarkite laikyti po rašymo
linija.
• Jeigu mažylis rašo veidrodiniu būdu, painioja artimas pagal
konfigūraciją raides ar skaičius, sukeičia juos vietomis, painioja kairę ir
dešinę puses, pasiūlykite kitame lape nukopijuoti paveikslėlį. Galite pažymėti
spalvota rašymo priemone kairę lapo pusę, kad mažylis žinotų, nuo kurios vietos
reikia pradėti rašyti.
• Mokydami apsirengti ar užsirišti batukus atsisėskite prieš vaiką. Taip
jis matydamas, kaip darote jūs, stengsis viską daryti toje pačioje pusėje
esančia ranka.
• Paprašykite mokytojos ar auklėtojos, kad pasodintų vaiką taip, jog
sėdėdamas suole alkūne nebaksnotų kaimyno. Atkreipkite dėmesį, kad šviesa kristų
ne iš kairės, bet iš dešinės pusės.
• Racionalus dienos režimas padės nepervargti, nes kairiarankiai dažniau
ir greičiau susijaudina ir pavargsta. Stenkitės sudaryti atpalaiduojančias ir
įtampą mažinančias sąlygas. Jeigu pastebėjote kokį nors neurotinio sutrikimo
pasireiškimą, pasiūlykite mažyliui dieną pamiegoti arba bent pagulėti ir pabūti
gryname ore.
Renata Maslauskienė, konsultavo „Namų darželio” psichologė Dovilė
Jankauskienė, „Mažylis”