Augalinis maistas gali mus aprūpinti reikalingu kiekiu tik vitamino C. Tai erškėtuogės, saldžioji paprika, bulvės, kopūstai ir citrusiniai vaisiai. Tačiau be vitamino C, yra dar 12 kitų šiandien mokslui žinomų vitaminų. Pavyzdžiui, vitamino А vaisiuose ir daržovėse praktiškai nėra. O B grupės vitaminų šaltinis yra mėsa ir daiginti grūdai, beje, neperdirbti. Žinoma, vaisiai ir daržovės yra naudingi, jie turi ląstelienos bei bioflavonoidų. Tačiau paplitusi nuomonė apie tai, kad tik vaisiai ir daržovės yra vitaminų šaltinis, yra neteisinga.
Šiandieninis vidutinio statistinio žmogaus maisto racionas iš principo negali aprūpinti mūsų reikalingu kiekiu vitaminų. Mes maitinamės vienodai ir valgome daug rafinuotų maisto produktų, kurie turi labai mažai vitaminų. Tačiau net ir sveika visavertė mityba negali išspręsti šios problemos. Žmogus visada eikvojo daug energijos, ir mūsų organizmas prisitaikęs prie tokio maisto kiekio, kurį gaudavo mūsų protėviai. Tačiau net ir to niekada nepakako: avitaminozė visada buvo žmonijos palydovė. Mes naudojamės liftu, važinėjame automobiliais, dirbame prie kompiuterių, o ne prie staklių – mūsų energetinės sąnaudos yra minimalios. O jei imsime persivalgyti, pradėsime tukti ir sirgti.
Daugeliui iš mūsų trūksta vitaminų, ir tai yra nuolat, o ne tik pavasarį, kaip priimta manyti. Vitamino C stoka net rudenį yra mažiausiai pas trečdalį gyventojų. Ir taip yra su visais vitaminais.
Be vitaminų organizme neįmanomi tie procesai, kurie vyksta dalyvaujant fermentams. Pavyzdžiui, vitaminas В1 pagrinde „dirba“ tuose fermentuose, kurie aprūpina organizmą energija. Vitaminas В6 dalyvauja baltymų apykaitoje. Pantoteninė rūgštis reikalinga fermentams, kurie gauna energiją iš riebalų oksidacijos. Vitaminai – ne kažkokie stimuliatoriai, o absoliučiai būtinos medžiagos, be kurių sutrinka medžiagų apykaita. Vitaminų deficitas priveda prie ligų, iš pradžių nematomų, o vėliau ir mirtinų.
