Riešutai – tai lazdynų ar kitų medžių vaisiai kietu lukštu ir valgomu
branduoliu. Į mūsų šalį riešutai patenka iš Turkijos, Italijos, Jungtinių
Amerikos Valstijų, Irano ir kitų šalių. Lietuvoje natūraliai auga tik lazdynai.
Beje, šiemet kaip niekada Lietuvoje gausiai užderėjo lazdynų riešutų. Išėję
grybauti, žmonės parsineša pintines prinokusių rusvų ir sultingų riešutų. Visi
jų ragavę sako, kad tai patys skaniausi riešutai.
Įvairiose parduotuvėse galima nusipirkti graikinių, lazdynų, anakardžio, žemės
riešutų, pistacijų, migdolų.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyr. specialisto Andriaus Kavaliūno,
riešutai yra geras baltymų ir skaidulų šaltinis. Jie žinomi jau nuo gilios
senovės, kai kurių tautų vadinti dievų maistu.
Tačiau jų gerosios savybės nėra tik mitas, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad
kai kurios riešutų sudedamosios dalys saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų,
vėžinių susirgimų. Daugelyje riešutų rūšių yra biologiškai aktyvių medžiagų –
vitaminų: pvz., E, B1, PP; mineralinių medžiagų: kalcio, kalio, geležies,
mangano, chromo. Įrodyta, kad riešutai stiprina organizmą, pašalina nuovargį,
gydo žaizdas, reumatą, mažakraujystę.
Nors riešutai kaloringi, bet daugelyje jų nėra sočiųjų riebalų rūgščių, kurios
didina cholesterolio kiekį kraujyje. Taigi pasakymas, kad riešutai tukina yra
netiesa. Dietologai dažnai rekomenduoja riešutus vartoti žmonėms, sergantiems
cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems padidėjusį
cholesterolio kiekį kraujyje.
Įvairios riešutų rūšys turi skirtingą mitybinę vertę. Vieni riešutai turi
daugiau vitaminų, kiti – mineralinių medžiagų, o žmogaus organizmui reikalinga
ir viena, ir kita. Pavyzdžiui, lazdyno riešutuose gausu vitamino B6, kuris yra
svarbus faktorius fermentiniams procesams, imuninei sistemai, baltymų apykaitai,
vitamino E – svarbaus antioksidanto, saugančio nuo vėžinių ląstelių formavimosi,
taip pat geležies; o graikiniuose – cinko, reikalingo imuninei sistemai
stiprinti, skeleto formavimuisi, geležies, vitamino B6, taip pat omega-3
nesočiųjų rūgščių, kurios saugo širdies ir kraujagyslių sistemą nuo ligų;
anakardžiai vertingi tuo, kad turi daug geležies, būtinos normaliai kraujodarai,
ir jos kiekiu prilygsta mėsai, o migdolai – vitamino E, kalcio, reikalingo
kaulams bei dantims formuotis, kalio, reguliuojančio kraujo spaudimą, magnio.
Pistacijose gausu vitamino B1, saugančio ir stiprinančio nervų sistemą,
skatinančio normalų augimą, taip pat vitamino E, kalio, geležies.
Pagal sveikos mitybos piramidę, riešutai patenka į vieną maisto produktų grupę
kartu su mėsa, paukštiena, žuvimis, ankštiniais, kiaušiniais. Produktų iš šios
grupės reikėtų suvartoti 2-3 porcijas per dieną. Viena dalis galėtų būti 100-150
g riešutų.
Svarbu, kokiu tikslu mes vartojame riešutus. Dažniausiai juos renkamės kaip
užkandį, pavyzdžiui, įvairių riešutų mišinius ar paskrudintus su druska, taip
pat vartojame įvairių patiekalų gamybai. Beje, geriausia rinktis nesūdytus ir
nekepintus riešutus, jei norime, kad organizmas pasisavintų daugiausia
naudingųjų medžiagų. Druskos dažniausiai ir taip valgome per daug. Kepinti
riešutai netenka daug vitaminų, ypač vitamino E.
Andriaus Kavaliūno nuomone, nereikėtų pamiršti, kad tiek vaikas, tiek ir suaugęs
žmogus gali būti alergiškas riešutams – jie gali sukelti labai stiprias
reakcijas organizme (anafilaksinį šoką) net suvartoti ir nedideliais kiekiais.
Dažniausiai pasitaiko alergija žemės riešutams. Užsienio šalyse įprasta apie
galimą alergijos pavojų parašyti produktų etiketėse, valgiaraščiuose.
Taip pat, perkant riešutus, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jie nėra suskilę,
dėmėti, pajuodę. Jei, atkandę riešutą, pajutote kartų skonį, riešuto nevalgykite
– jis gali turėti pavojingų toksinių medžiagų – mikotoksinų.
Sakoma, jei kasdien suvalgysite nors po keturis riešutus, būsite sveikas.
Parengė:
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistas
Andrius Kavaliūnas.
Atstovė ryšiams su visuomene
Roma Daškevičienė.