Nervinė anoreksija – liga, kai norint sulieknėti sąmoningai ribojamas maisto
kiekis ir tai ilgainiui sukelia įvairių komplikacijų ir fizinį išsekimą.
Tik skaičiai:
* apie 95 proc. sergančiųjų nervine anoreksija sudaro moterys ir mergaitės,
* nesigydant, nuo ligos bei jos komplikacijų (aritmijų, išsekimo, infekcijų,
savižudybės) miršta 5-20 proc. sergančiųjų,
* liga kartojasi beveik 25 proc. pacientų.
Psichiatrai teigia, kad dažniausiai į badaujančias ar tik salotų lapais
mintančias dukras tėvai žiūri pro pirštus ir tokios mitybos nevertina kaip
valgymo sutrikimo. Tuo tarpu, pasak gydytojų, net iki 20 proc. tokių
“kvailiojimų” baigiasi mirtimi.
Verta sunerimti, kai mergaitė:
* liguistai ima bijoti sustorėti,
* staiga netenka svorio,
* jai sutrinka mėnesinių ciklas, lytinis brendimas,
* sąmoningai riboja maistą, badauja,
* pavalgius, kad nepriaugtų svorio, dirbtinai sukelia vėmimą,
* piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais preparatais.
Nervine anoreksija paprastai suserga mergaitės po ilgiau ar trumpiau trukusios
dietos. Tuomet jaučiama nuolatinė svorio padidėjimo ir nutukimo baimė, atsiranda
griežta svorio kontrolė, nuolatinis svėrimasis, savo apimčių matavimas. Tokį
elgesį mergaitės slepia nuo tėvų, stengiasi pavalgyti atskirai, kruopščiai
skaičiuoja kalorijas, studijuoja produktų sudėtį, atsisakydamos tų, nuo kurių
galima “sustorėti”. Negana to, pradeda daug sportuoti, vartoti organizmą
“valančių” preparatų, laisvinamųjų vaistų, o pavalgiusios, kad nepastorėtų,
stengiasi viską išvemti. Tačiau net ir netekusios daug svorio, nebūna
patenkintos savo išvaizda.
Lengvesnės ligos formos gydomos ambulatoriškai, o sunkesnės, kai būtina
sureguliuoti kūno masę ir atstatyti sutrikusias ar neveikiančias organizmo
funkcijas, tenka gultis į ligoninę, kur kartu taikomas ir psichoterapinis
gydymas, į jį įtraukiant ir šeimos narius.