
Lėtinis stresas turi negražią savybę — jis maitina pats save. Pakilęs kortizolis blogina miegą, blogas miegas didina kortizolį, kitą rytą vėl pavargęs, vėl prasčiau reaguojate, vėl daugiau streso. Ratas sukasi, o jūs iš jo neišlipate.
Pirkote „stipriausią ašvagandą” vaistinėje. Tris savaites ištikimai vartojote. Nieko.
Scenarijus pažįstamas. Draugė papasakojo apie ašvagandą. Nuėjote į vaistinę, vaistininkė parodė dvi-tris pakuotes, jūs pasirinkote vidutinę — nei pigiausią, nei brangiausią, nes „kokybė turbūt panaši”. Tris savaites kasryt išgėrėte su pusryčių kava. Trečiai savaitei baigiantis nusprendėte, kad jums neveikia ir tai tiesiog dar viena istorija, kurią interneto influenceriai pučia.
Tik problema ta, kad moksliniai tyrimai apie ašvagandą gana patikimi. Dešimtys kontroliuojamų tyrimų, prestižiniai žurnalai, kortizolio mažėjimo sekimas, nerimo skalės balų kitimas. Efektas tikras. Tik pasirodo jis ne ten, kur jūs pirkote.
Tai vieša paslaptis: vaistinės papildai dažniausiai tik gražiai įpakuoti. Dozės atskiestos, ingredientų sąrašas ilgas, kad kapsulė atrodytų „vertinga”. Kodėl mokslininkai sako, jog papildai veikia? Todėl, kad tyrimuose naudojamos dozės visai kitos nei tos, kurias jums parduoda. Problema ne jūsų kūne. Jūs tiesiog neprieinate prie veikiančių papildų — ieškote ten, kur jais nėra prekiaujama.
Štai kaip atpažinti, kas iš tiesų veikia, ir ko ieškoti ant pakuotės.
Trumpalaikis ir lėtinis stresas — du skirtingi scenarijai
Svarbus atskyrimas, kurio pardavėjai vengia, nes jis mažina pardavimus.
Trumpalaikis stresas — savaitė sunkių susitikimų, egzaminų sesija, ligonis šeimoje. Hormonų banga. Papildai čia neveikia ir yra nereikalingi. Organizmui reikia poilsio, ne papildų.
Lėtinis stresas — pastoviai pakeltas kortizolis, stresas besitęsiantis mėnesiais. Štai čia papildai turi tikrą vaidmenį: padeda moduliuoti streso atsaką, leidžia organizmui sugrįžti į ramesnį režimą. Bet tik jei dozė pakankama, kad efektas pasirodytų.
Paprasta taisyklė: jei stresas nuo lapkričio — tai lėtinis. Jei nuo praeitos savaitės — nereikia papildo, reikia kelių dienų poilsio.
Adaptogenai — ką tyrimai iš tiesų parodė
Adaptogenai — augalai, moduliuojantys streso atsaką. Adaptogenai tai ne raminamieji, ne migdomieji — esminis skirtumas. Trys, turintys solidžiausius duomenis:
Ašvaganda (Withania somnifera)
Pagrindinis klausimas — kokia forma ir kokia dozė.
Tyrimai, rodantys kortizolio sumažėjimą ir nerimo skalės balų kritimą (Chandrasekhar, 2012; Salve, 2019; Lopresti, 2019), naudoja standartizuotus ekstraktus — dažniausiai KSM-66 — 600 mg per dieną bent 8 savaites.
Ką rasite vaistinėje: „ašvagandos milteliai 200 mg”, be standartizacijos, be nurodyto vitanolidų kiekio. Tie 200 mg irgi dažnai net ne pačios veikliosios medžiagos – nestandartizuoti milteliai gali turėti tik 0,3% vitanolidų, KSM-66 — apie 5%. Dešimties kartų skirtumas.
Perkant ašvagandą pirmiausia reikia ieškoti šio užrašo: KSM-66. Jei ant pakuotės jo ar panašaus standartizuoto ekstrakto nėra — efektas nebus tyrimų lygio. Taip pat, kaip minėjome, geriausia vartoti 600 mg dienai.
Atsargiai ir su ‘aukšto procento’ ekstraktais kaip Shoden: ten didelis procentas pasiektas pašalinus dalį veikliųjų medžiagų, paliekant tik vieną.
Rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea)
Ji veikia kitaip nei ašvaganda — daugiau dėmesio protinio nuovargio ir darbingumo pusėje, ne tiek kortizolio slopinime. Kitaip sakant, ji labiau padeda protui, nei kūnui. Klinikinės dozės: 400–800 mg standartizuoto ekstrakto (3% rozavinų, 1% salidrozido).
Rhodiola geriausiai tyrimuose parodė poveikį sveikiems suaugusiesiems, patiriantiems stresinį darbinį krūvį. Tai, ką Lietuvoje daugelis pavadintų „išdegimo riba”. Vartojama ryte — tonizuoja. Kai kam netgi pakeičia kavą.
Šafranas
Netikėtas pavadinimas streso kontekste — dažniau asocijuojasi su kulinarija. Bet standartizuotas šafrano ekstraktas (affron® ar panašus, 28–30 mg per dieną) turi stiprius tyrimų duomenis apie nuotaikos ir lengvo nerimo pagerėjimą.
Svarbu: šafranas neveikia kaip migdomasis ir ne iš karto. Efektas pasirodo per 2–4 savaites. Žmonės dažnai nusivilia, nes laukia raminamojo pojūčio, kurio nėra. Yra palaipsnis nuotaikos stabilizavimas.
Magnis — tylusis pamatas
Adaptogenai neveiks gerai, jei organizmui trūksta magnio.
Magnis dalyvauja daugiau nei 300 fermentinių reakcijų, įskaitant kortizolio reguliavimą ir ramybės sistemos funkciją. Lėtinis stresas išeikvoja magnio rezervus, o magnio trūkumas stiprina streso atsaką.
Svarbu kokią magnio formą pasirinksite. Magnio Bisglicinatas (magnis, surištas su glicinu) pasisavinami gerai ir neerzina virškinimo — tai šiuo metu pati efektyviausia magnio forma kasdieniam vartojimui. Pigesnės formos gali laisvinti vidurius, į kraują jų patenka mažiau.
Klinikinės dozės nervų sistemai: 300–400 mg elementaraus magnio per dieną, geriausiai vakare.
Kaip atpažinti neveiksmingą streso papildą
Kuo gražesnė dėžutė, tuo dažniau viduje „tuščia”. „Forte”, „premium”, „advanced” ant pakuotės nieko nereiškia – tai žmonių apgaudinėjimas, marketingas. Svarbu tik tai, kas parašyta smulkiomis raidėmis apie sudėtį.
Prieš perkant, greitas patikrinimas:
- Ar ašvaganda nurodyta kaip KSM-66 ar panašaus standartizuoto ekstrakto forma?
- Ar ašvagandos dozė 600 mg per dieną (ne „kompleksiniame papilde” 50 mg)?
- Ar rhodiola standartizuota iki rozavinų ir salidrozido procentų?
- Ar magnis yra bisglicinatas — ar tiesiog „magnis”?
- Ar šafranas (jei yra) nurodytas standartizuotos formos, bent 28 mg? Ar atitinka bent 90 mg grynos krokų purkos?
Jei atsakote „ne” — tai ir yra priežastis, kodėl „niekas nepajudėjo”. Pirkti tokius vaistinės papildus tai kaip pirkti automobilį be variklio ir stebėtis, kodėl nevažiuoja.
Kur rasti veiksmingas dozes
Lietuvos vaistinė pritaikyta pirkėjui, kuriam svarbu pigi pakuotė ir patraukli dėžutė. Klinikinėmis dozėmis sudarytų kompleksų ten beveik nerasite — jie brangesni pagaminti ir reikalauja paaiškinimo, kodėl kaina kitokia.
Vienas pavyzdys, kuriame komponentai sudėti klinikinėmis tyrimų dozėmis — SUPERSET Rinkinys Stresuojant. Ašvaganda KSM-66, rhodiola, šafranas ir taip pat kartu siūlomas magnio bisglicinatas. Galima tuos pačius komponentus pirkti atskirai ir derinti savarankiškai — svarbiausia dozės ir standartizacija, ne prekės ženklas.
Galutinė mintis
Jei bandėte streso papildą ir „nepadėjo”, atsidarykite spintelę ir patikrinkite dozes. Dažna priežastis, dėl ko papildas neveikia, yra būtent per maža dozė.
Tyrimai vieši. Dozės ant pakuotės taip pat. Prieš sekančią kelionę į vaistinę skirkite kelias minutes palyginti etiketes. Tikėtina, kad internete rasite ir pigiau, ir veiksmingiau — ir niekur nereiks keliauti.