Buvusi manekenė, psichologijos ir saviraiškos studijos “Pamilk save” įkūrėja Aistė Jasaitytė-Čeburiak (31) nesivaiko madingų sveikatos patarimų, o stengiasi įsiklausyti į organizmo poreikius. Neseniai moteris kardinaliai pakeitė plaukų spalvą – iš brunetės virto tamsia blondine. Pusantrų metukų dukrelę Elzę su vyru Romanu Čeburiak auginanti žinomo krepšininko sesuo taip simboliškai užbaigė tamsųjį gyvenimo etapą.


– Praėjusią savaitę kartu su stilistu Kęstučiu Rimdžiumi pristatėte naujus plaukų dažus. Niujorke juos pristatė blondine tapusi muzikos grupės “Black Eyed Peas” vokalistė Fergie, o Lietuvoje – jūs. Sakoma, kad išvaizdos pokyčiai išduoda išgyvenimus moters gyvenime. Ar tai galioja ir jums?

– Žinoma. Mano gyvenime dabar – ypatingas laikas, vidiniai procesai, kurie vyksta manyje, labai daug kas keičiasi, nauja atgaiva, nauja pradžia, įpusėjo vasara, artėjame rudens link. Viskas kinta tiek manyje kaip moteryje, tiek veikloje, santykiuose su vaiku. Štai Elzė paaugo, todėl bandau nutraukti maitinimą krūtimi. Tai taip pat man, kaip mamai, yra vidinis pokytis, šioks toks motinos atsiribojimas nuo vaiko.
Taip pat vedu moterims terapines fotosesijas. Taip išėjo, kad pradėjau fotografuoti, nors niekada negalvojau, kad tai darysiu. Šis užsiėmimas atrado prasmę mano gyvenime – padedu moterims prieš objektyvą atskleisti jų vidinį moteriškumą.
Labai daug pokyčių įvyko mano gyvenime. Turiu naujų idėjų, galimybių, naujai matau savo potencialą ir bandau jį išnaudoti. Tai laikotarpis, kai metas įsiklausyti ir išgirsti save. Tiek kalbant apie vidinius procesus, tiek apie savo moteriškumą ar naujus vaidmenis gyvenime.
Jei moteris vieną dieną nusprendžia pakeisti plaukų spalvą, tai – ne šiaip sau. Matyt, kažkas yra jos viduje. Nieko šiaip sau gyvenime nevyksta – vadinasi, kažkas pasikeitė, joje, kažkas įvyko, gal koks lūžis.

– Pati galvojote keisti plaukų spalvą ar tiesiog neatsispyrėte dažus pagaminusios kompanijos pasiūlymui?
– Galvojau pati. Nors jau kurį laiką bendradarbiauju su kompanija. Turėjau vienokią plaukų spalvą, kitokią – kokios plaukų spalvos tik nebuvau. Buvo etapai, kai spalva labai kito. Galbūt vėl grįšiu prie savo kažkurios kitos plaukų spalvos, o kol kas norisi pagyventi su šia, išjausti malonų pasikeitimo laiką. 

– Kaip patinka naujieji jūsų išvaizdos pokyčiai?
– Patinka. Pokyčiai visada patinka. Nes per pokytį žmogus auga, tobulėja ir kad tas pokytis įvyktų, matyt, reikia nueiti nemažą kelią, patirti nemažai išgyvenimų ir emocijų. Pokyčiai brandina žmogų, jį augina, todėl jie yra gerai.

– Kokie jūsų pačios plaukai – ar jiems reikia labai daug priežiūros?
– Mano plaukai silpni, linkę į pasipūtimą. Todėl stengiuosi juos palepinti natūraliomis kaukėmis, praskalauti ramunėlėmis, dažnai trinkti galvą. Vis dėlto daugiausia dėmesio skiriu vidiniams procesams ir darbui su savimi. Juk sakoma – žmogaus išorė yra žmogaus vidaus atspindys.

– Esate nepriekaištingų kūno formų. Ar skyrėte sau daugiau dėmesio gimus mažylei?
– Ne daugiau dėmesio skiriu, o stengiuosi labiau įsiklausyti į savo poreikius. Pasitaiko, kad ir apleidžiu save, nėra viskas tobula – ir neišsimiegu, ir persidirbu, galėčiau pagerinti mitybą, pradėti sportuoti. Bet kol kas sportavimas apsiriboja vaikelio nešiojimu ir čiūčiavimu, lėkimu ir bėgimu kažkur. Kai galiu, einu paplaukioti. Mėgstu pasikaitinti pirtyje.
Kaitalioju mitybą, tiesa, nesu tikra vegetarė – paukštiena mano gyvenime dar egzistuoja. Turiu kolegę, kuri valgo žalią maistą, domisi homeopatija ir pan.

– Dirbote su merginomis, turinčiomis valgymo sutrikimų. Ar pati kada nors laikėtės dietos?
– Taip, kartą. Kai gyvenau Amerikoje. Kadangi ten maistas modifikuotas, priaugau penkis kilogramus ir man teko numesti svorio. Visaip stengiausi tai padaryti – valgyti tik kivius ir apelsinus. Bet atsilaikiau gal kokias tris dienas. Sekėsi gana sunkiai. Tačiau grįžau į Europą, svoris nukrito savaime – nieko nedariau.

– O kaip pavyko atsikratyti kilogramų po gimdymo?
– Kad nepriaugau kilogramų. Taip save nuteikdavau, neturėjau baimių pasikeisti, o kai žmogus labai baiminasi, jis prišaukia tai, ko bijo.
Per nėštumą priaugau devynis kilogramus, bet pagimdžiau ir galėjau vilktis vakarinę suknelę. O buvau numetus dar du, tai iš viso septyni, nors mano vaikas gimė trijų kilogramų. Be abejo, jėgų atima vaiko nešiojimas, žindymas. Tiesiog viskas natūraliai.
Tačiau man svarbiausi buvo vidiniai procesai ir išgyvenimai: moters virsmas mama, gimdymo procesas… Tai – ypatingas ir labai gražus laikas moteriai.

Kalbino Audronė Baltkojytė
 

Lietuvos sveikata
 

testas-apie-odos-bukles/63749″>Testas apie odos būkles