Ar kada susimąstėte, ką virškina mūsų ir mūsų vaikų skrandžiai? Pamėginkite surūšiuoti visas šiukšles, peržiūrėti parduotuvėse apmokėtus kvitus, prisiminti, ką valgėte pusryčiams, pietums ir vakarienei. Kokią dalį sudarė pusfabrikačiai, greitas maistas ir saldumynai, gazuoti gėrimai bei kiti panašūs dalykai? Esu įsitikinusi, kad didžioji dalis perskaičiusių šią pastraipą pripažino, kad jų mitybos įpročiai neatitinka sveikos mitybos principų. Kokia tokios mitybos įtaka vaikų sveikatai ir kaip padėti vaikų organizmui?

Toks gyvenimas…

Nacionalinė sveikatos taryba pastebėjo, kad mokyklose kasmet auga sausų, miltinių ir bulvinių (ypač bulvių traškučių) produktų bei saldžiųjų gaiviųjų gėrimų suvartojimas. Beje, kai kuriose mokyklose populiarumu naudojasi tiesiog mokyklos patalpose pastatyti užkandžių automatai, viliojantys vaikus už stiklo esančiais traškučiais, šokoladais ir gaiviaisiais gėrimais.

Tuo tarpu paprastoje šeimoje…

Vienoje mano pažįstamų šeimoje auga šauni paauglė. Ir mokslai sekasi puikiai, ir dirbti ji netingi, tik viena problema slegia besiformuojančią asmenybę – per didelis kūno svoris. Ne, ji nesilaiko dietų, nesigainioja žiniasklaidos primetamo manekenių kulto ir net neskaičiuoja kalorijų, tik nemėgsta lankytis parduotuvėse, matuotis naujus rūbus ir vengia eiti į paplūdimį. Būdama mieste, mano pažįstamų dukrytė nevengia užsukti į greito maisto restoranėlį arba sušlamšti picą. Mitybos įpročius šioje be galo užsiėmusių tėvų šeimoje tikriausiai jau spėjote perprasti. Ką slėpti, aromatinės medžiagos, dažikliai, kvapai padaro savo darbą, ir mes neatsispiriam tam, ką vadiname skaniu ir sočiu maistu.

O ar žinote, kad… visuomenės gyvenimą tiriantys mokslininkai ištyrė per šimtmetį sąvartynuose susikaupusių šiukšlių stulpus ir rado juose 50 metų išgulėjusi „formos nepraradusį“ mėsainį?

Mitybos įpročių įtaka sveikatai

Kas yra skrandžio skausmas, nuovargis ir padidėjęs rūgštingumas, daugelis esame patyrę savo „kailiu“. Šį kartą noriu pateikti kelis vaikų sveikatą apibūdinančius statistikos duomenis (Lietuvos mastu). Beveik 12 procentų mokyklinio amžiaus vaikų serga virškinamojo trakto ligomis. Beje, daugiau nei vidutiniškai uždirbančių tėvų vaikai labiau linkę nutukti. Tai siejama su šeimos galimybe įsigyti daugiau „patogaus“, t.y. tokio, kurio nereikia ilgai gaminti, maisto. Beje, šie vaikai dažniau registruojami pas odontologus.

„Išburtas“ vanduo

Truputis spalvos, truputis naujo kvapo, šiek tiek skonio ir daug cukraus bei angliarūgštės… Taip ir įsivaizduoju burtininkų padėjėjus didžiuliu samčiu maišančius viralą katile. „Mes dar tik mokomės“, – sako jie ir ištiesia mums sintetinės raudonos, mėlynos, žalios ar kitokios spalvos gėrimą. O mes ragaujame, pasigardžiuodami čepsime ir pamirštame pasižiūrėti į veidrodį, ar dar nepailgėjo mūsų ausys. 1,5 litro vaisvandenių turi 500–600 kcal, 100 g produkto gali būti daugiau nei 10 g cukraus, taigi tokia gėrimo energinė vertė gali sudaryti 7 proc. dienos kalorijų, o nuolatinis jų vartojimas gali skatinti svorio padidėjimą. Kitaip tokie gėrimai gali būti vadinami „skystais saldainiais“. Angliarūgštė, esanti gėrimuose, didina pilvo pūtimą, skrandžio rūgštingumą. Yra duomenų, kad nuolat geriantieji saldžiuosius vaisvandenius suvartoja per mažai kalcio (tai gali sukelti osteoporozę), magnio, vitamino C, riboflavino, vitamino A. Taip yra todėl, kad šie gėrimai išstumia iš raciono pieną ir vaisių sultis. Gazuotuose vaisvandeniuose itin dažnai naudojamos citrinos, obuolių ir ortofosforo rūgštys. Ortofosforo rūgšties kalcio druskos labai tirpios, todėl iš kaulų išplaunamas didesnis kalcio kiekis,o dėl to padidėja osteoporozės išsivystymo tikimybė, teigia Michael Murray ir Joseph Pizzorno, „Encyclopedia of Natural Medicine“ (Natūralios medicinos enciklopedijos) autoriai.
Ar žinote, kad… 0,33 L kokakolos buteliuke – 6,5 gabaliukai, pepsikoloje – 8,5 gabaliukai, o karčiajame „Schweppes“ – 4 gabaliukai cukraus.

Ar saldūs gazuoti gėrimai tikrai kenksmingi?

Profesorius Gokhan Oncag odontologams skirtame žurnale publikavo be galo įdomų mokslinį straipsnį apie populiariausius gėrimus. Visą straipsnį galite rasti čia: The Angle Orthodontist: Vol. 75, No. 2, pp. 247–253, o kol kas aš trumpai atpasakosiu tai, kas jame rašoma. Pasirodo, geriant kokakolą, „Sprite“ ir panašius saldžiai rūgščius gėrimus, burnos ertmėje mažėja pH ir kiečiausia danties medžiaga – emalis po truputį ima tirpti. Autorius pateikia įtikinamas elektroniniu mikroskopu atliktas dantų nuotraukas, kur emalis panašus į mėnulio paviršių su daugybe kraterių… Daugiau nei 50 procentų keturiolikmečių būtent dėl šios priežasties atsiduria odontologo kėdėje. Beje, autoriaus teigimu, kuo tautos socialinė padėtis žemesnė, tuo ir sveikata panašiu būdu sugadinama dažniau.

Kaip geriausia pasirūpinti vaikais?

Geriausia, ką galite padaryti, – formuoti vaiko supratimą apie taisyklingą mitybą. Kita vertus, jei vaikas yra įpratęs valgyti taip, kaip aprašyta aukščiau, per vieną dieną ar net per mėnesį įpročių pakeisti tikrai nesugebėsite. Mitybos įpročius koreguokite palaipsniui, griežtai nedrausdami vaikui valgyti jo pamėgtų bulvių traškučių ar saldumynų. Tiesiog sutarkite, kad šiuos produktus vaikas valgys tik pavalgęs normalius pietus ir pan. Jokiu būdu neteikite kategoriškai, paaiškinkite, kodėl norite koreguoti mitybos įpročius. Nepamirškite, kad saldumynai, bulvių traškučiai – produktai, sukeliantys „priklausomybę“. Kad vaikas nesijaustų nuskriaustas, sutarkite, kad ir jūs atsisakysite kokio nors netinkamo įpročio, pavyzdžiui, mesite rūkyti. Pasitikėkite vaiku, neklausinėkite kasdien, jam grįžus iš mokyklos, ar vėl prisikirto „šlamšto“.

Svarbu

Valgant nesveiką maistą, augantis vaiko organizmas negali gauti pakankamai reikalingų vitaminų ir mineralinių medžiagų. Kol koreguosite mitybą, vaikui patartume duoti subalansuotų multivitaminų bei mikroelementų preparatų. Jie ne tik užtikrins reikiamų medžiagų poreikį, bet ir sustiprins vaiko imuninę bei nervų sistemas, kurioms pokyčių (pvz., susiformavusių įpročių keitimas) metu tenka didelis krūvis.

Parengė Vidaus ligų gydytoja rezidentė Viktorija MATULEVIČIENĖ

Greito maisto karta