Kokie požymiai rodo vandens trūkumą?

Daugiau nei du trečdalius žmogaus organizmo sudaro vanduo. Tad visai nesunku suprasti – jis mums gyvybiškai būtinas. Manoma, kad be vandens neįmanoma išgyventi ilgiau nei 3-4 paras, tačiau gali būti ir taip, kad mes vandens stokojame nuolat. Kuo kūnui svarbus vanduo? Kada jo reikia daugiau? Kaip suprasti, kad organizmui trūksta vandens? Kaip jo išgerti daugiau?

Kuo organizmui svarbus vanduo?

Vanduo ne tik malšina troškulį, bet ir:

  • Palaiko organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą;
  • Padeda pašalinti nereikalingas medžiagas ir toksinus;
  • Padeda palaikyti kūno energijos lygį;
  • Prisideda prie kūno temperatūros reguliavimo ir palaikymo;
  • Palaiko ląstelių struktūrą, tarp jų ir odos, plaukų bei nagų drėgmę;
  • Padeda sureguliuoti mitybą ir virškinimą;
  • Prisideda prie minkštųjų ir kietųjų audinių apsaugos bei struktūros ir jų funkcijų palaikymo;
  • Vanduo palaiko normalią smegenų, širdies ir plaučių veiklą, drėkina akis ir sąnarius.

Ir tai dar ne viskas – vanduo dalyvauja praktiškai kiekviename fiziologiniame procese, kiekviename judesyje ir kiekvienoje gyvenimo akimirkoje. Ne be reikalo sakoma, kad vanduo – tai gyvybė.

Kada organizmas praranda daugiau vandens?

Daugiau vandens organizmui reikia:

  • Viduriuojant ir vemiant,
  • Dažnai šlapinantis,
  • Sunkiai fiziškai dirbant,
  • Būnant karštoje aplinkoje,
  • Karščiuojant (dehidratacijai ypač jautrūs vaikai, tad per didelis skysčių praradimas jiems kur kas pavojingesnis nei pats karščiavimas),
  • Ilgesnį laiką būnant sausoje aplinkoje, pavyzdžiui, skrendant lėktuvu,
  • Gausiai prakaituojant,
  • Vartojant tam tikrus vaistus,
  • Vartojant per daug kofeino ir kitų dehidratuojančių medžiagų,
  • Stokojant tinkamo vandens ir maisto,
  • Nesugebant pačiam atsigerti,
  • Sergant kai kuriomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar podagra.

Kokie požymiai rodo, kad organizmui trūksta vandens?

Jei karščiuoja vaikas, jei dirbama karštoje aplinkoje arba jei skrendama lėktuvu, reikėtų papildomai pasirūpinti, kad organizmas nepritrūktų vandens. Tačiau kartais nutinka ir taip, kad jo reikia dar daugiau, nei mums atrodo. Pristatome 12 dehidratacijos požymių, į kuriuos reikėtų nedelsiant atkreipti dėmesį:

  • Burnos išsausėjimas, nemalonus jos kvapas,
  • Baltas, pabrinkęs ir sausas liežuvis,
  • Sausos lūpos bei oda ir gleivinės;
  • Ilgalaikis troškulys,
  • Padažnėjęs širdies plakimas, jos virpėjimas, drebėjimas, jaučiami „permušimai“,
  • Staigus alkio pojūtis,
  • Galvos skausmas ir svaigulys, pusiausvyros sutrikimai,
  • Vidurių užkietėjimas, virškinimo sutrikimai,
  • Tamsi ar itin geltona šlapimo spalva bei retas šlapinimas,
  • Ženkliai sumažėjęs prakaitavimas,  
  • Nuovargis ir energijos trūkumas, mieguistumas, dėmesio koncentracijos sutrikimai,
  • Sąnarių ir raumenų skausmai.

Esant didelio laipsnio skysčių netekimui gali išsivystyti traukuliai, pykinimas, vėmimas, sąmonės pritemimas, vangumas. Per daug skysčių netekęs asmuo gali apalpti.

Kaip išgerti daugiau vandens?

  • Kiekvieną rytą pradėkite ir kiekvieną dieną užbaikite stikline vandens;
  • Visuomet su savimi turėkite vandens buteliuką ar gertuvę ir stebėkite, kiek išgeriate skysčių;
  • Vieną puodelį kavos „kompensuokite“ mažiausiai dviem puodeliais vandens;
  • Vandenį galite pagardinti vaisiais, daržovėmis, uogomis ar žolelėmis;
  • Jei išgyvenate didesnį vandens poreikį, pavyzdžiui, viduriuojate ar karščiuojate, „užbėgdami“ už akių dehidratacijai gerkite daugiau skysčių;
  • Netikėtą alkį pirmiausiai malšinkite vandeniu;
  • Valgykite daugiau sultingesnio ir daugiau vandens turinčio maisto – arbūzų, melionų, agurkų, sriubos ir t.t.

Pasveik.lt informacija