+6
-4
+2
Dauguma mano, kad šviežiai spaustų sulčių galima gerti kiek nori ir jos tik naudingos. Tačiau yra nevisai taip. Tos pačios sultys vieniems padeda, o kitiems gali net pakenkti.
Gydomųjų sulčių savybių nereikėtų pervertinti, nes tai maisto produktas. Jos gydo ne taip stipriai kaip vaistai. Griebusis sulčių terapijos, neįmanoma susidoroti su liga – taip tik sustiprinsite organizmą.
Būkite atidūs
Sergant kai kuriomis ligomis, šviežiai spaustų sulčių gerti negalima.
Pavyzdžiui, sergant opalige, paūmėjus gastritas/4354″>gastritui ir pankreatitui nepatariama gerti rūgščių sulčių: citrinų, apelsinų, obuolių, serbentų, spanguolių. Jose daug organinių junginių, kurie padidina skrandžio sulčių rūgštingumą, gali sukelti rėmens graužimą ir skausmo priepuolį.
Vynuogių sulčių turėtų atsisakyti nutukę ir cukriniu diabetu sergantys žmonės. Jose labai daug gliukozės ir kalorijų. Vynuogių sulčių gėrimais neturėtų žavėtis ir sergantieji dirgliosios žarnos sindromu.
Atsiminkite, kad dauguma šviežiai spaustų sulčių laisvina vidurius. Todėl viduriuoti linkusiems žmonėms patariama sultis skiesti vandeniu ir gerti nedideliais kiekiais.
Kad iš šviežiai spaustų sulčių gautumėte naudingų medžiagų ir vitaminų, nebūtina jų gerti litrais, kaip pataria kai kurie „gydytojai“. Tokie eksperimentai organizmui gali tik pakenkti. Protinga norma – nuo kelių šaukštų iki trijų stiklinių per dieną (tai priklauso nuo sulčių rūšies).
Sulčiaspaudė ar trintuvė?
Egzistuoja nuomonė, kad sulčių negalima ruošti elektrinėmis sulčiaspaudėmis, nes vitaminai susilietę su metalu žūsta. Iš dalies toks procesas tikrai vyksta. Tačiau paskutiniaisiais metais sulčiaspaudėms gaminti naudojami tokie metalai, kurie nedaug reaguoja su sulčių komponentais. Jeigu sultis gaminsite pagal močiučių metodus – su trintuve ir marle – vitaminų vis tiek prarasite.
Juk tokiu atveju sultys gana ilgai kontaktuoja su oru.
Kad organizmas įsisavintų medžiagas
Šviežiai spaustos vaisių ir daržovių sultys puikiausiai papildo vienos kitas. Vaisių sultyse gausu cukrų ir vitaminų, o daržovių – mineralinių druskų.
Sultis geriausia gerti likus 30–40 minučių iki valgio arba tarp valgių.
Ypač svarbu kruopščiai laikytis šių rekomendacijų geriant saldžių vaisių sultis. Jeigu tokių sulčių išgersite po pietų, gali sustiprėti rūgimo procesai, todėl pajusite pilvo pūtimą.
Šviežiai išspaustas sultis reikia gerti iš karto. Net jei trumpam įdėsite į šaldytuvą, sumažinsite gydomąsias jų savybės, nors skonis gali ir nepasikeisti. Kiekvienos sultys pasižymi kitokiomis savybėmis, todėl jas vartoti reikėtų skirtingai.
Morkų sultys
Šviežiai spaustos morkų sultys karaliauja tarp daržovių sulčių. Jose gausu beta karoteno, B grupės vitaminų, kalio, kalcio, kobalto ir kitų mineralinių medžiagų, todėl morkos ypač naudingos vaikams ir besiskundžiantiems nusilpusiu imunitetu ar odos problemomis.
Beta karotenas labai naudingas akims. Tačiau jei norite, kad organizmas jį pasisavintų, būtina iš karto suvalgyti kokio nors riebaus maisto.
Labiausiai tinka augaliniu aliejumi pagardintos salotos.
Nereikėtų piktnaudžiauti morkų sultimis. Kai organizme susikaupia per daug beta karoteno, apkraunamos kepenys, todėl oda gali įgauti gelsvą atspalvį. Per dieną patariama išgerti ne daugiau nei pusę litro morkų sulčių. Jei vitaminų gauti norite profilaktiškai, užteks ir pusės stiklinės.
Šviežiai spaustų morkų sulčių negalima vartoti paūmėjus opaligei ir viduriuojant.
Obuolių sultys
Jose gausu vitaminų C ir P, yra kalio, kalcio, geležies, vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio druskų. Jas galima gerti sergant ateroskleroze, kepenų, šlapimo pūslės, inkstų ligomis, akmenlige. Pektinas, kurio yra obuolių minkštime, normalizuoja žarnyno darbą. Kadangi šiose sultyse yra daug cukraus ir organinių rūgščių, jos padeda atsigauti po didelio fizinio krūvio. Obuolių sultys nekenkia sveikatai net vartojant jų gana daug, todėl drąsiai galite gerti net litrą obuolių sulčių per parą.
Burokėlių sultys
Burokėlių sultyse gausu cukraus, yra vitaminų C, P, B1, B2, PP. Taip pat yra didelis kalio druskų, geležies, mangano kiekis. Burokėlių sultyse esančios naudingosios medžiagos stimuliuoja kraujodarą. Didelė magnio koncentracija normalizuoja nervų sistemos darbą, kai žmogus patiria stresą, įtampą, jį kankina nemiga. Šios sultys taip pat pagerina žarnyno peristaltiką, todėl yra nebloga profilaktinė priemonė nuo vidurių užkietėjimo.
Vis dėlto šviežiai spaustose burokėlių sultyse yra kenksmingų junginių, kurie suyra ore. Todėl prieš geriant, burokėlių sultis būtina dvi–tris valandas palaikyti šaldytuve, atvirame inde.
Kad ir kaip būtų gaila, kai kuriems žmonėms burokėlių sulčių gerti negalima. Kartais jos sukelia pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą.
Pratintis prie koncentruotų burokėlių sulčių reikia pamažu, pradėti nuo vieno šaukštelio per dieną. Prieš geriant šias sultis reikėtų atskiesti virintu vandeniu arba erškėtrožių nuoviru. Burokėlių sultis galima maišyti su morkų, kopūstų, obuolių, slyvų ir spanguolių sultimis.
Sergant inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, burokėlių sulčių gerti nepatariama.
Pomidorų sultys
Pomidorų sultys stimuliuoja skrandžio ir žarnyno darbą, mažina vėžio atsiradimo tikimybę. Jos labai naudingos nėščiosioms ir maitinančioms moterims. Sultyse nedaug kalorijų, todėl jas drąsiai gali gerti antsvorio turintys žmonės. Šviežiai spaustose sultyse išlieka stipriai veikiančių fitoncidų, kurie slopina rūgimo ir puvimo procesus žarnyne.
Pomidorų sultis reikia gerti 20–30 minučių prieš valgį, nes jos paruošia skrandį ir žarnyną virškinti. Įdėjus druskos, sumažėja gydomosios sulčių savybės. Vietoj druskos galima dėti susmulkinto česnako ir šviežių žalumynų: krapų, petražolių, koriandro.
Pomidorų sulčių negalima gerti paūmėjus gastritui, opaligei, pankreatitui ir cholecistitui.
Kopūstų sultys
Kopūstų sultyse gausu lengvai įsisavinamų angliavandenių, vitaminų C, PP, folio rūgšties ir aminorūgščių. Jų sudėtyje yra kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies druskų. Kopūstų sultyse rastas nuo opaligės apsaugantis vitaminas U. Todėl šiltų kopūstų sulčių profilaktiškai turėtų gerti tie, kurie nori išvengti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimo. Sergant stomatitu ir dantenų uždegimu, patariama burną skalauti šiltomis kopūstų sultimis.
Be to, kopūstų sultys lėtina angliavandenių virsmą riebalais, todėl jos vertingos nutukusiųjų organizmams. Jų galima gerti likus 30 minučių iki valgio ir tarp valgių kelis kartus per dieną.
Nepaisant to, kad kopūstų sultys turi gydomąjį poveikį skrandžio gleivinei, paūmėjus gastritui ir opaligei vertėtų jų atsisakyti. O štai nurimus skausmui ir sveikstant šios sultys bus kaip tik.
Moliūgų sultys
Moliūgų sultyse yra sacharozės, naudingų pektininių medžiagų, kalio, kalcio, magnio, geležies, vario ir kobalto druskų. Jose yra vitaminų C, B1, B2, B6, E, beta karoteno.
Moliūgų sultys gerina skrandžio ir žarnyno veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą. Jas nuo seno patariama vartoti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, taip pat pastebėjusiems patinimų.
Moliūgų sultys ypač naudingows sergantiems inkstų ir kepenų ligomis.
Reikia gerti po pusę stiklinės vieną kartą per dieną. Jeigu kankina nemiga, prieš miegą patariama išgerti taurelę sulčių su medumi, jeigu sergate inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige – po ketvirtį arba pusę stiklinės moliūgų sulčių tris kartus per dieną.
Gydymo kursas – 10 dienų.
Nurodymų, kada negalima gerti moliūgų sulčių, praktiškai nėra. Negerkite tik tuomet, jeigu nemėgstate.
Vynuogių sultys
Vynuogių sultyse yra nemažas cukraus ir kalio kiekis. Jų patariama gerti pajutus nervinį išsekimą ar netekus jėgų. Tamsių rūšių vynuogių sultyse yra medžiagų, sumažinančių širdies ligų riziką. Reguliariai jų vartojant, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje ir arterinis spaudimas.
Vynuogių sultys pasižymi baktericidinėmis, šlapimą išskiriančiomis, vidurius laisvinančiomis, prakaitavimą ir atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis.
Gydantis reikėtų gerti po pusę stiklinės vynuogių sulčių tris kartus per dieną tris savaites. Prieš vartojimą jas reikia atskiesti vandeniu santykiu vienas su vienu.
Jeigu sergate gastritu, jums padidėjęs skrandžio rūgštingumas, kenčiate nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, cukrinio diabeto, nutukimo, sergate lėtinėmis uždegiminėmis plaučių ligomis, gerti vynuogių sulčių nepatariama. Jeigu jums dažnai pučia vidurius, vynuogių sulčių taip pat reikėtų atsisakyti.
Citrusinių vaisių sultys
Šviežiai spaustose citrusinių vaisių sultyse gausu vitaminų C ir P, kalio, folio rūgšties. Šios sultys didina gyvybingumą, šalina nuovargį ir stiprina kraujagysles. Jos naudingos sergant ateroskleroze, hipertonija.
Taip pat tinka vėžio profilaktikai.
Jeigu sergate skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu gastritu arba pankreatitu, citrusinių vaisių sulčių geriau negerkite. Be to, reikia atminti, kad greipfrutų sultys gali sąveikauti su vaistais.
Todėl vartojant daug vaistų, šiomis sultimis nereikėtų piktnaudžiauti.
Granatų sultys
Granatų sultys gerai įsisavinamos, sužadina apetitą, reguliuoja skrandžio veiklą ir didina hemoglobino kiekį kraujyje. Jos turi šlapimo, tulžies išsiskyrimą skatinančių, ikiuždegiminių, antiseptinių savybių. Paprastai jų rekomenduojama gerti sumaišius su morkų ir burokėlių sultimis.
Granatų sultis patariama gerti atskiedus vandeniu. Jose daug rūgščių, kurios dirgina skrandžio gleivinę ir ardo dantų emalį.
Mažiau šviežiai spaustų granatų sulčių reikėtų gerti sergantiems gastritu, kai padidėja skrandžio rūgštingumas, sergama opalige ir pankreatitu.
iMed/Moters savaite
Komentarai