Kas yra laimė? Kas daro žmones laimingus? Šie klausimai savo prigimtimi panašūs į garsųjį Hamleto „būti ar ne būti“. Mokslininkai jau daugelį metų bando išsiaiškinti universalias laimės paslaptis ir priežastis. Dažnai vieno tyrimo rezultatai iš dalies paneigia prieš jį buvusiojo, tačiau, nepaisant to, „Sveikas žmogus“ nusprendė pasigilinti į laimę ir dar kartelį iškelti klausimą – kas daro žmogų laimingą?

Turbūt yra tekę girdėti sakant, kad meilė ar bet kokie kiti mums tokie malonūs ir gražūs jausmai tėra „cheminė reakcija“. Iš tiesų teoriškai tai tiesa – už laimės pojūtį atsakingi hormonai endorfinai – serotoninas ir noradranalinas. Tačiau kaip gi tuos hormonus „prisišaukti“?

Pinigai, pinigai…

Labai dažnai girdime – jei tik turėčiau daugiau pinigų, būčiau išties laimingas… Taip, iš dalies tai tiesa, tačiau prieš dvejus metus San Francisko universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad patys pinigai savaime laimės neatneš. Labai svarbu tai, kaip pinigus leidžiame: jei už juos įsigysime bilietus į teatrą, kiną, pasidovanosime vakarienę restorane, per atostogas nukeliausime į išsvajotą šalį, pajusime daug didesnį malonumą, džiaugsmą ir laimę nei nusipirkę naują drabužį, elektronikos prietaisą ar dar kokį nors daiktą. Kodėl?

Mokslininkai teigia, jog žmogus, pinigus leisdamas mėgstamai veiklai, o ne materialiems dalykams, patenkina savo poreikį bendrauti, palaiko santykius ar užmezga naujas pažintis, įgyja ilgalaikių įspūdžių. Juk, nusipirkę bilietus į spektaklį, dažniausiai pasikviečiame ką nors eiti kartu, kelionės metu geriau pažįstame artimuosius, taip pat sutinkame naujų žmonių. Galiausiai visi ar bent jau dalis tokių patyrimų tampa mielais prisiminimais, įspūdžiais dalijamės ilgai, o džiaugsmas įsigijus naują drabužį, telefoną ar kitą daiktą išblėsta gana greitai, daiktas tampa paprasčiausia kasdienybės dalimi.

Įdomią teoriją apie laimės ir pinigų ryšį turi ir Liege universiteto psichologai, teigiantys, kad pinigai jų turintiems nuolat laimės jausmo neatneša, kadangi tiek nauji daiktai, tiek ir įvairūs pasilepinimai greitai tampa kasdienybe. Juk jei kasdien mėgausimės skaniausiais valgiais, gėrimais, jie tiesiog nebeteks savo pirminės vertės. Tas pats nutiks ir su dažnomis kelionėmis, gyvenimu prabangiuose viešbučiuose, lankymusi renginiuose.

Negana to, žmonės, gaunantys viską, ko tik užsigeidžia, ilgainiui praranda gebėjimą džiaugtis smulkiais gyvenimo džiaugsmais, jie nevertina to, apie ką kiti tik svajoja.

Darbas ir protinė veikla

Mintis, kad po savaitgalio vėl teks žingsniuoti į darbą, neatrodo labai džiugi? Iššūkiai, įtampa, vis naujos užduotys tik sukelia stresą ir laimingu darbuotoju savęs nepavadintumėte? Tikriausiai dirbate ne jums skirtą darbą. Švedijos Giotenburgo universiteto mokslininkai teigia, jog sunkus darbas – kad ir kaip paradoksaliai skambėtų – daro žmones laimingus. Tiesa, darbas turi atitikti žmogaus sugebėjimus, skatinti siekti tikslų ir tiesiog patikti žmogui. Savo tyrimo išvadose Švedijos mokslininkai atsakymo į klausimą, kas žmonėms suteikia laimės ieškoję visame pasaulyje, rašo, kad sunkus darbas siekiant tikslo yra daug labiau išpildantis ir daro žmones laimingesnius nei laimėjimas loterijoje.

Sakote, o ką daryti tiems, kurie negali pasigirti svajonių darbu? Mėgstama veikla ne tik profesiniame gyvenime, bet ir laisvalaikiu, svajonių siekimas (net jei kurį laiką ir reikia kentėti pikčiurnos viršininko nurodymus) suteikia gyvenimui aukštesnį tikslą ir daro mus laimingus.

Dvidešimtojo amžiaus viduryje amerikiečių psichologas Abrahamas Maslou (Abraham Maslow) paskelbė žmogaus poreikių teoriją – poreikių hierarchiją piramidės pavidalu. A.Maslou teigė, jog, norint patenkinti aukščiausią žmogaus poreikį – saviraišką, savęs aktualizavimą, pirmiausia reikia pasirūpinti žemiausiais – fiziologiniais, saugumo, socialiniais, pripažinimo – poreikiais.
Piramidės viršūnėje esančią saviraišką, vadovaudamiesi šia teorija, ir galime pavadinti laime.

„Kad taptų laimingas, muzikantas turi kurti muziką, tapytojas turi tapyti paveikslus, poetas – rašyti eiles. Žmogus turi tapti tuo, kuo jis gali tapti. Tai mes vadiname savęs aktualizavimo poreikiu… Tai reiškia žmogaus norą išreikšti savo potencialą, glūdinčias jame galimybes, tapti tuo, kuo jis sugeba tapti“, – taip laimę apibūdino pats A. Maslou.

Jei trokštate paprastesnio laimės recepto, Princtono ir Harvardo universitetų mokslininkai jį jau atrado. Mankštinkite smegenis! Greitas mąstymas sprendžiant įvairias problemas, ieškant idėjų suteikia pakylėjimo, energijos, jėgų ir džiaugsmo. Tai gali būti kryžiažodžio sprendimas, aktyvūs protiniai žaidimai, viktorinos, karšta diskusija, netgi greitas skaitymas. Taigi taikus ginčas su antrąja puse gali tapti laimingų akimirkų kibirkštimi. Ir kas galėjo pagalvoti?

Kuo vyresni, tuo laimingesni

Prieš keletą metų australų mokslininkai iš Sidnėjaus, uždavę klausimą, kur slypi laimė, gavo įdomų atsakymą: kuo žmogus vyresnis, tuo jis laimingesnis. Taigi, anot jų, raktas į laimę yra visus taip gąsdinantis senėjimas.

Vyresni žmonės yra mažiau nervingi, mažiau bijosi ir daugiau koncentruojasi į gyvenimo kokybę. Jie taip pat nesistengia kontroliuoti kiekvienos savo gyvenimo srities, yra emociškai stabilesni.

Vyresniuosius mažiau erzina ir įvairūs aplinkos dirgikliai, jie sugeba kontroliuoti savo blogas emocijas ir leidžia skleistis pozityvioms. Jaunimas elgiasi visiškai priešingai, kadangi nežino, kas jų laukia ateityje, bijo nesėkmių, juos nuolat kamuoja nerimas, neurozės, tuo tarpu vyresni šį periodą jau būna pragyvenę, nebebijo ateities, stengiasi gyventi šia diena ir džiaugtis.

Tad, sakote, ką daryti – tiesiog sėdėti ir laukti garbaus amžiaus, atnešančio ramybę ir palaimą? Tikrai ne – jei jaučiatės liūdni, nelaimingi, užsiimkite fizine veikla. Fizinis aktyvumas padeda hipofizei išskirti endorfinus, nuo kurių pakyla nuotaika, atsiranda daugiau energijos.

Ir nebūtinai turite ištisas valandas vargti sporto salėje, užteks kasdien pasivaikščioti, padirbėti sode ar padaryti namuose generalinę tvarką.

Šypsenai – taip

Kaip jau turbūt akivaizdu – laimė susideda iš įvairių patyrimų, socialinio gyvenimo, požiūrio į gyvenimą, tad mokslininkai perša išvadą, kad ekstravertai dažnai yra laimingesni už intravertus. Atviresni, lengviau bendraujantys, nuolat ieškantys naujų išbandymų ekstravertai gyvena geresnį socialinį gyvenimą, turi daugiau draugų, laisviau jaučiasi tarp žmonių, dažniau užmezga naujus santykius, neretai padedančius profesiniame gyvenime, taip pat lengviau susiranda romantinį partnerį.

Ir nors draugų ar pažįstamų skaičius jokiu būdu nenustato bendravimo kokybės, tačiau intravertai dažniau jaučiasi socialiai izoliuoti, jiems sunkiau susipažinti su naujais žmonėmis, tad jie dažniau patiria stresą, kenčia nuo miego sutrikimų, aukšto kraujospūdžio ir t.t.

Ką daryti, jei esate intravertas? Mokslininkai turi patį paprasčiausią atsakymą – apsimeskite. Net jei ir jaučiatės nepatogiai, verskite save dalyvauti įvairiuose renginiuose, bendraukite ir ypač su nepažįstamaisiais – tai tikrai padės. Sakote, jums nejauku ar tiesiog nesmagu tarp daugybės žmonių, nemėgstate taikytis prie tų, kurie jums ne prie širdies? Vis tiek pabandykite, nes netgi moksliškai įrodyta, kad dirbtina šypsena yra tokia pat naudinga sveikatai ir nuotaikai, kaip ir nuoširdi.

Nepamirškite ir tikėjimo geresne ateitimi, vilties, kad viskas bus gerai – tyrimai rodo, kad šalyse, kur religija vaidina svarbų vaidmenį ir žmonės yra giliai tikintys, žmonės yra laimingesni. Taigi viltingas posakis „jei baigėsi blogai, tai dar ne pabaiga“ įgauna prasmę.

Kaip tapti laimingiems?
•   Mėgaukitės kiekviena diena
•   Nelyginkite savęs su kitais
•   Nesureikšminkite materialių dalykų
•   Išsikelkite prasmingus tikslus
•   Būkite iniciatyvūs darbe
•   Vertinkite šeimą, turėkite draugų
•   Šypsokitės net jei nesinori
•   Mankštinkitės
•   Darykite gera kitiems

Milda Urbonaitė

 
 
 
Laimės paslaptys, atskleistos mokslo

Sužinokite daugiau:

Sveikatos testai

Medicinos biblioteka