Šiais ypatingo gyvenimo ritmo ir įtampos laikais žmonės miega vidutiniškai valanda trumpiau nei reikėtų. O net retkarčiais neišsimiegant padariniai sveikatai gali būti pražūtingi. Pasaulyje dėl miego stokos kasmet įvyksta šimtai tūkstančių autoavarijų bei nelaimingų atsitikimų darbe.
Kai nepakankamai miegama ilgą laiką, atsiranda vadinamoji „miego skola“, kurios negalima panaikinti ilgiau pamiegant savaitgaliais. Toks miego praradimas ilgainiui gali sutrikdyti gebėjimą atlikti užduotis, kai reikia susikaupti. Bet ar tikrai miego stoka gali sukelti sveikatos sutrikimus?
UžMokslininkai išsiaiškino, kad, miegant mažiau nei 6 val. per naktį, tikimybė mirti nuo širdies ligos padidėja beveik 50 proc. , o nuo širdies smūgio – 15 proc. Širdies ir kraujagyslių ligų bei epidemiologijos prof. Francesco Cappuccio ir klinikinių mokslų dėstytoja dr. Michelle Miller priėjo šių išvadų nuo 7 m. iki 25 m. stebėję 470 tūkst. žmonių aštuoniuose valstybėse.
Mokslininkų tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale „European Heart Journal”.
Praėjusiais metais prof. F. Cappuccio paskelbė 16 tyrimų, kuriuose iš viso dalyvavo 1,3 mln. žmonių, apžvalgą, kurioje teigiama, kad žmonėms, kurie miega mažiau nei 6 val. per naktį, yra 12 proc. didesnė tikimybė mirti iki 65 m., lyginant su tais, kurie miega po 7-8 val.
Prof. F. Cappuccio teigia, kad daugėja įrodymų, kad miego trūkumas veikia endokrininę sistemą, kuri reguliuoja hormonų gamybą. Taip pat jis gali lemti blogesnį gliukozės toleravimą ir sumažėjusį jautrumą insulinui, o tai gali sukelti diabetą bei aukštą kraujospūdį.
Gulimasis miegoti anksti apsaugo paauglius nuo depresija/4455″>depresijos ir minčių apie savižudybę, informuoja BBC, remdamasis Niujorke atlikto tyrimo rezultatais.
Iš 15 tūkst. 500 paauglių nuo 12 iki 18 metų amžiaus, tie, kurie miegoti ėjo po vidurnakčio, net 24 proc. buvo labiau linkę į depresiją už tuos, kurie gulėsi prieš 22 valandą.
Mažiau nei penkias valandas miegantys paaugliai buvo net 71 proc. labiau linkę į depresiją nei tie, kurie ilsėjosi mažiausiai 8 valandas, teigiama žurnale „Sleep”.
Kolumbijos universiteto Medicinos centro Niujorke specialistai analizavo duomenis apie 15 tūkst. 500 paauglių, kurie buvo tiriami paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje. Vienas iš 15 eksperimente dalyvavusių jaunuolių sirgo depresija.
Vėliau miegoti einantys paaugliai ne tik suserga depresija, bet ir 20 proc. daugiau mąsto apie savižudybę nei tie, kurie gulasi 22 valandą vakaro ar net anksčiau.
Mažiau nei penkias valandas miegantys jaunuoliai net 48 proc. labiau linkę į mintis apie savižudybę nei miegantieji 8 valandas per parą. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad „pakankamai miegantis jaunimas” net 65 proc. mažiau rizikuoja susirgti depresija.
PriešTie, kas miega per ilgai, taip pat rizikuoja patirti infarktą. Nors ilgas miegojimas vargu ar taps jo priežastimi. Tačiau lėtinės ligos, tokios, kaip širdies sutrikimai, neretai pasireiškia nuovargiu. Poreikis miegoti daugiau kaip devynias valandas per parą gali būti įspėjamasis ženklas.
Per ilgai miegant (daugiau nei 10 valandų) taip pat sutrikdoma medžiagų apykaita, hormonų pusiausvyra.
Įprotis ilgai miegoti kenkia žmogaus sveikatai. Prie tokios išvados priėjo Šiaurės Korėjos medikai, skelbia žurnalas „Korea Today”.
Kaip parodė Šiaurės Korėjos medikų atlikti tyrimai, žmonių, miegančių po 10 valandų, mirtingumas dėl širdies ligų ir kraujo išsiliejimo į smegenis yra 2-3 kartus didesnis nei tų, kurie paprastai miega po 7 valandas per parą.
Ekspertai nustatė, kad ilgas miegas trikdo kraujotaką ir didina pavojų susidaryti kraujo krešuliams širdies srityje bei galvos smegenyse. Todėl medikai pataria netgi poilsio dienomis keltis anksti.