Saulė – ne tik draugas

"Vieni sako, kad dabar įdegimas nemadingas, kiti sako, kad saulė labai
bloga ir radioaktyvi, todėl joje būnant galima susirgti vėžiu. Žodžiu, kuo
daugiau klausinėji, tuo daugiau nuomonių, net ir patys daktarai negali
tarpusavyje susitarti. Be to, jau dabar pilnos gatvės rudų panų, tai kas bus
rudenį, kai baigsis atostogos? Jei jau taip pavojinga, tai ko gi pilni pliažai,
kur guli visi pilvus išvertę, kaip kokios dešros?"

(S.)

Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja dermatovenerologė Jolanta Urbštienė:

Pastebėta, kad tiesioginiais saulės spindulius laukiniai gyvūnai mėgaujasi tik
rytais ir vakarais. O vidurdienį paukščiai nutyla, kiti gyvūnai slepiasi medžių
šešėliuose, krūmuose, olose. Tuo tarpu daugelis žmonių tuo metu kaitinasi
nepagalvodami, kad saulė – ne tik draugas, kad ji gali ir "kandžiotis".

Saulė organizmui pavojinga dėl stiprios plika akimi nematomų ultravioletinių
spindulių energijos. Pagal bangos ilgį jie skirstomi į UV-A, UV-B, UV-C
spindulius. Kuo banga trumpesnė, tuo spinduliai pavojingesni. Nuo UV-C spindulių
mus saugo ozono sluoksnis, į žemę prasiskverbiančios saikingos UV-B spindulių
dozės gražiai įrudina odą, o didelės ją nudegina. Ilgą laiką buvo manoma, jog
UV-A spinduliai nekenksmingi, tačiau dabar jau įrodyta, kad jie ardo jungiamąjį
audinį ir sendina odą: ji glemba, raukšlėjasi, išryškėja kapiliarai, išsiplečia
venos. Dėl to patariama kaitintis saulėje atsargiai ir saikingai, nes kiekvieną
saulės spinduliai veikia individualiai. Saulės atokaitoje rytais (iki 10-11
val.) ir po pietų (16-17 val.) rekomenduojama būti ne ilgiau kaip 15-20 min.

Ilgai ir nuolat kaitinantis saulėje:

oda sausėja, darosi grubesnė, raukšlėjasi,
odoje atsiranda pigmentinių dėmių,
išryškėja strazdanos,
gali pakisti apgamai,
odoje gausėja "laisvųjų radikalų", kurie ardo sveikąsias ląsteles,
oda gali nudegti, joje gali atsirasti nesveikų pakitimų.
Prieš atostogas reikėtų pagerti odą stiprinančių vitaminų, apsirūpinti
reikiamomis kosmetikos priemonėmis, turinčiomis UV spindulių filtrą. Jis
apsaugos odą nuo staigaus įdegimo ir apsvilimo. Prieš ruošiantis ilgiau pabūti
saulėje būtina įvertinti savo odos tipą, jos būklę.

Skiriami šie odos tipai:

I TIPAS – oda šviesi, dažnai – strazdanota, saulėje greitai svyla, rausta, įdega
sunkiai,
II TIPAS -šviesiaplaukių žmonių oda, ji saulėje svyla greitai, įdega negreitai,

III TIPAS – oda retai svyla ir įdega greitai, įdegimas laikosi ilgai,
IV TIPAS – tamsaus gymio juodaplaukių žmonių oda, ji beveik niekada nenusvyla.

Kaitinantis saulėje reikėtų gerti vėsaus mineralinio vandens, išsimaudžius
jūroje būtinai nusiprausti po dušu. Persikaitinus tuojau pat apsivilkti
medvilniniais drabužiais ir skubėti į pavėsį, o vakare nusiprausti drungnu
vandeniu. Odą vėsina drungnų pasukų, kefyro ar jogurto pavilgas. Jei vakare
pakyla temperatūra, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Ligi šiol vis dar gaji klaidinga nuomonė, jog tamsiai įdegti galima tik ilgai
gulint paplūdimyje.

Svarbu:

Iš tikrųjų efektyviausiai įdegama tik pirmąsias 45 minutes, o vėliau oda
raudonuoja, pažeidžiami gilesni jos audinių sluoksniai.

Todėl kremų, turinčių silpnesnį apsauginį filtrą, rekomenduojama naudoti tik
praėjus savaitei po pirmųjų saulės vonių.

Renkantis apsauginį saulės kremą, būtina žinoti, ką reiškia SPF skaičius –
pavyzdžiui, jei parašyta SPF 15, saulėje galima būti 150 minučių. Po maudynių
reikėtų dar kartą pasitepti kremu, nes vanduo, atspindintis saulę, ir ant odos
nusėdę druskos kristalai dar labiau pritraukia saulės spindulius.

Dėmesio, tėveliai:

ikimokyklinio amžiaus atžalų prie jūros nereikėtų vesti vidurdienį,
vaiko odos raginis sluoksnis plonesnis, apsaugos mechanizmas dar nesusiformavęs,
todėl ji ypač jautri saulei,
vaiką vedantis į pajūrį specialūs apsauginiai kremai, kepuraitės su snapeliais
ar plačiais bryliais, medvilniniai ploni ir šviesūs ilgomis rankovėmis
marškinėliai yra privalomi.
Beje, poilsiaujantiesiems soduose, kaimuose, pamiškėse ar paežerėse taip pat
praverstų plačiabrylės skrybėlės, akiniai, šviesus rankas pridengiantis apdaras
bei apsauginis kūno kremas.