+1
-0
+1

Ne tik moterys, bet ir vyrai, turintys veidą ar kitą atvirą kūno vietą bjaurojantį randą, jį traktuoja ne tik kaip kosmetinę, bet ir psichologinę problemą, kuri trukdo pasitikėti savimi. Net psichologai teigia, jog aktyvus randų gydymas iš tiesų stiprina žmogaus pasitikėjimą savimi. Todėl išvešėjusius randus būtina gydyti ir tinkamai prižiūrėti.

Apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovu prof. Ryčiu Rimdeika.

Šiandieninė farmacijos ir grožio pramonė gali jums pasiūlyti įvairiausių randų gydymo priemonių, tačiau net ir visas jas išbandę neretai galite likti nepatenkinti rezultatais. Mat randas randui nelygu. Svarbiausia yra nustatyti, kodėl tas randas bjauroja jūsų išvaizdą, ir parinkti tinkamas priemones randui gydyti. Teisingai parinkus rando gydymo metodą, paprastai pavyksta gerokai pagražinti net ir pačius bjauriausius randus arba net iš viso jų atsikratyti.

Randų būna visokių 
 

Randas yra žymė po buvusio sužalojimo, traumos, operacijos arba kitos medicininės intervencijos: po skiepų, nudegimo, įpjovimo, įkandimo, apgamo pašalinimo, apendicito operacijos ir pan. randai būna trijų rūšių: hipertrofiniai, keloidiniai ir atrofiniai. Pagal išvaizdą hipertrofiniai randai paprastai būna raudonos spalvos, išvešėję ir iškilūs. Juos gali perštėti arba net skaudėti. Tokie randai dažnai susidaro po nudegimų. 
 

Keloidiniai randai yra sunkiausia hipertrofinių randų forma. Jie gali susidaryti bet kurio amžiaus žmonėms, tačiau dažniau susidaro ant jaunų žmonių odos. Keloidiniai randai dažnai yra grubūs, apvalūs, sudaro netaisyklingas randų audinio raukšles ir išplinta toliau už žaizdų ribų.  

Atrofiniai randai paprastai būna įdubę ir išsiplėtę. Jie atsiranda, kai sutrinka gijimo procesas ir susidaro nepakankamas jungiamojo audinio kiekis, pavyzdžiui, išnykus spuogams. 
 

Apie rando išvaizdą 
  Kodėl vieniems viskas užgyja gražiai, o kitiems lieka negražūs randai?  

„Rando ryškumas priklauso nuo žaizdos formos, užterštumo, sužeidimo būdo. Ne visiems žmonėms ir ne visuomet žaizdos gyja vienodai. Netgi tiems patiems žmonėms įvairiose kūno vietose randai gali gyti skirtingai, – aiškina prof. R. Rimdeika. – Randėjimas priklauso nuo teisingo žaizdos gydymo ir jos priežiūros. Jei gydymas buvo tinkamas arba operacijos metu audiniai nebuvo labai traumuojami ir pjūvis buvo užsiūtas tvarkingai, paprastai randas formuojasi normalus, nebūna ryškus ir didelis. Tačiau jei sužalojimas buvo labai grubus, audiniai stipriai traumuoti (pvz., nudegė didelis audinių plotas), žaizdos gydymas užsitęsė arba nebuvo tinkamai gydyta, galima tikėtis, kad randas bus išvešėjęs ir iškilęs.”

Didelio skirtumo tarp vyrų ir moterų randų susidarymo atžvilgiu nėra. Nemažą reikšmę turi paveldimumas. Todėl jei jūsų tėvams po operacijų ar traumų buvo susidarę keloidinių randų, labai didelė tikimybė, kad tokie randai ir jums gali formuotis. 

Kita vertus, randėjimas yra labai individualus procesas. Vieniems randai linkę labiau išvešėti, o kiti žmonės tokio polinkio neturi. Medicinos statistika byloja, kad baltaodžių žmonių randai linkę išvešėti tik 1-2 proc. atvejų. 

O juodaodžiams randai būna linkę į hipertrofinį išvešėjimą net iki 30 proc. atvejų. Randas būna daugiau ar mažiau matomas. „Jei operacinis pjūvis padaromas natūraliose odos raukšlėse, randas bus mažiau matomas. Taip pat rando matomumui reikšmės turi ir žmogaus amžius. Todėl pooperaciniai randai mažiau matomi  vaikui negu vyresnį nei 60 metų žmogui, kurio audiniai jau yra senstelėję”, – patirtimi dalijasi profesorius. 

Beje, pasak R. Rimdeikos, yra kelios kūno vietos, kuriose keloidiniai ar hipertrofiniai randai susiformuoja dažniausiai: tai krūtinkaulis, viršutinė nugaros dalis, apatinė veido ir kaklo dalis. Ant pečių, kelių ir alkūnių randai yra linkę išsitampyti, todėl tose vietose formuojasi įdubęs, bet platus randas. Operaciniai randai po cezario operacijos ar išvaržos atveju nelinkę išvešėti. 

Įspėjimas mėgstantiems degintis saulėje: norint išvengti padidėjusios randų pigmentacijos po operacijų, reikia kurį laiką vengti degintis saulėje ir nesilankyti soliariumuose. 
 

Randų gydymo būdai 
  Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai randai pradedami gydyti iš karto po to, kai sugyja oda – ankstyvuoju randėjimo periodu, kai jungiamasis audinys užpildo odos ir poodžio defektą, formuojasi ir tvirtėja. 
Yra keli randų gydymo būdai. „Vienas iš jų – nieko nedaryti. Vykstant rando brendimui, laikui bėgant randas taps labiau elastingas ir mažiau matomas. Tačiau tai galutinai įvyks maždaug per trejus metus. Po sudėtingų sužalojimų ar operacijų randai  įprastą savo išvaizdą įgauna per 6 mėnesius, todėl iki to laiko spręsti apie rando išvaizdą net neverta”, – teigia plastinės chirurgijos specialistas. Kitas būdas – randą gydyti konservatyviai. Pirmoji priemonė šiuo atveju yra silikono preparatai
  Pasak prof. R. Rimdeikos, buvo pastebėta, kad silikoniniai geliai arba klijuojami pleistrai su silikonu labai palankiai veikia randinį audinį, randą ne taip niežti, jis darosi minkštesnis, elastingesnis, mažiau iškilus ir ne toks raudonas. Tačiau norint užtikrinti palankų silikoninių priemonių poveikį randui, jas reikia naudoti ne mažiau kaip du mėnesius. Vienas iš tokių silikoninių preparatų yra Dermatix. Šias silikonines priemones galima naudoti tik tada, kai žaizda yra visiškai sugijusi, kai rando vietoje nebėra jokių žaizdelių ir šašų. Paprastai operacinė žaizda sugyja per 10  dienų, kitos trauminės žaizdos – per 14-20 dienų. 
  Randėjimą šiek tiek gali sumažinti ir homeopatinės priemonės, minkštinamieji kremai. Po didesnių sužalojimų likusiems randams gydyti naudojami specialūs elastiniai kompresiniai gaminiai (rankoms, kojoms, veidui), kurie maunami randų vietoje. Jie spaudžia randinius audinius ir  taip sumažina kraujotaką, kad randai negalėtų išvešėti. Po kurio laiko randai iš tiesų būna geresnės išvaizdos. 
  Rando išvaizdą taip pat galima pagerinti leidžiant į jį hormoninių vaistų – kortikosteroidų injekcijas. Tačiau plastikos chirurgas prof. R. Rimdeika perspėjo pacientus nesirinkti randų šalinimo lazeriu. „Po tokių intervencijų į mus kreipiasi nemažai pacientų, kurių randai būna dar labiau sužalojami bandant šlifuoti lazeriu”, – sakė gydytojas. 
  Taip pat nepatariama rando vietoje atlikti masažo, nes tai tik paskatins randinio audinio kraujotaką, o reikia tą kraujotaką kaip įmanoma labiau mažinti. Randams gydyti netinka ir fizioterapijos priemonės, kurios taip pat gerina kraujotaką. O štai gydymas šalčiu (krioterapija) yra leistinas, nors didelio efektyvumo neturi. 
  Ir trečias metodas – randą bandyti pakeisti operuojant. Jeigu randai yra bet kurio sąnario vietoje ir trukdo tą sąnarį lankstyti bei judinti, tokiu atveju reikalinga randų korekcija ir be chirurginio įsikišimo šiuo atveju neapsieisi. Prof. R. Rimdeikos teigimu, plastinės operacijos metu trukdantis randas paverčiamas kitokiu randu, kuris mažiau trukdys arba iš viso nebetrukdys lankstyti sąnario ir bus mažiau matomas.   
  Kaip tinkamai pasirūpinti randais? ·         Jeigu jau turite randų, kurie yra išvešėję, prieš operaciją pasakykite apie tai operuojančiam gydytojui. Tada operacinis pjūvis bus atliekamas kitaip, atsižvelgiant į rando išvešėjimo pavojų. Be to, chirurgas žaizdą susiųs kitokiais siūlais, kurie paliks kuo mažesnį randą. ·         Šviežio rando nepamirškite kasdien patepti drėkinamuoju ir minkštinamuoju kremu, kuris pamaitintų naują randinį audinį.  ·         Randui sugijus, naudokite jo brendimą skatinančias ir išvešėjimą mažinančias medikamentines priemones su silikonu.  ·         Visas kitas terapines priemones – kortikosteroidų injekcijas, kompresinę terapiją, fizioterapiją ir pan. – palikite gydytojo kompetencijai, nes tik jis gali paskirti teisingą ir efektyvų randų gydymą. ·         Stenkitės, kad randų nedirgintų drabužių siūlės, diržai, laikrodžių ar batų sagtys. ·         Jei ėmė keistis rando išvaizda, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju.    

 

Parengė Lina JURGAITIENĖ

Visa tiesa apie randų šalinimą