Mažyliui labai patinka nusirenginėti, jį žavi kūno sandara, jis savo kūną
tyrinėja. Maždaug tokiame amžiuje mažylis pradeda suvokti save kaip berniuką ar
mergaitę ir klausia: „Kodėl berniukai ir mergaitės tualetu naudojasi
skirtingai?“. Šiame amžiuje vaikas paprastai užduoda ir kitą klausimą: „Iš kur
aš atsiradau?“
Į šį klausimą galima ramiai atsakyti: „Iš mamos pilvuko. Mažyliams ten saugu ir
šilta, jie ten auga po mamytės širdimi“. Papasakokite vaikui apie nėštumą ir
apie tai, kad jis prasidėjo nuo mamytės ir tėvelio ląstelių. Galima vaikui
paskaityti enciklopediją, parodyti paveikslėlį, kuriame matyti kaip vaikas auga
mamos pilve ir kuo berniukai skiriasi nuo mergaičių, moterys nuo vyrų.
Be to, vaiką derėtų supažindinti su konkrečiais lytinių organų pavadinimais,
paaiškinti, kad vyriški ir moteriški lyties organai turi savus „rimtus
pavadinimus“: penis arba lytinis organas, vagina arba makštis.
„Štai tavo ranka, bet ji nėra tiesiog ranka: čia žąstas, čia dilbis, o čia
plaštaka. O koja sudaryta iš šlaunies, blauzdos ir pėdos. Matai, kiek visokių
kūno dalių! (dažnai vaikus sužavi tokia detalių gausa). Ir visos tos dalys turi
savo pavadinimus. Lygiai taip pat „rimtą pavadinimą“ turi ir tavo sisiojimo
aparatūra: pats „kranelis“ vadinamas peniu, o maišelis po juo yra kapšelis,
kuriame yra dvi sėklidės. Mergaičių aparatūra yra kitokia, ji labiau panaši į
angelę ir yra vadinama vagina“.
Šiame amžiuje vaikui dar nereikia pasakoti, kad lyties organai atlieka ir kitą
ypatingą užduotį – reikia tiesiog parodyti lyčių skirtumus ir suteikti
pavadinimus genitalijoms – tai ateityje techniškai palengvins kitus pokalbius.
Jei mažas vaikas paklaus, kuo berniukai skiriasi nuo mergaičių, jam galima
pasakyti, kad būna vyrai, tokie kaip tėtis, ir moterys, kaip mama. Moterys
išauga iš mergaičių, o vyrai – iš berniukų. Ir tai yra tiesiog dvi skirtingos
žmonių rūšys.
Puikus metas pokalbiui su mažyliu – prieš miegą, kai jis sutinka su bet kuo, kad
tik neišeitumėte iš kambario ir neišjungtumėte šviesos.
Bus daugiau.