Daugelis tėvų supranta ankstyvo lavinimo svarbą ir tuo rūpinasi. Ne vienas
mažylis, dar nepradėjęs lankyti mokyklos, jau lanko anglų kalbos pamokėles,
muzikos mokyklą, šokių studiją…Bet po kelių užsiėmimų vaikas pradeda
isteriškai protestuoti prieš kiekvieną pamokėlę. Kodėl taip atsitinka?
Prisimenu, mane, pirmokę, tėvai nutarė užimti kokia nors veikla, kad paruošusi
pamokas veltui nebimbinėčiau. Buvo nuspręsta, kad močiutė mane vežios į
Moksleivių namus, kur lankysiu Darbščiųjų rankų būrelį. Vadovė mus mokė siūti
minkštus žaisliukus. Išbūti visą valandą su adata rankose man buvo tikra kančia.
Iškentusi tris mėnesius, kategoriškai užprotestavau ir ten nebekėliau kojos.
Pirmoji išvada. Prieš parinkdami vaikui veiklos sritį, būtinai
pasitarkite su juo pačiu. Žinoma, tokiame amžiuje jie ir patys nežino, ko nori,
bet tam ir esate jūs, tėvai. Vaikui reiktų suprantamai paaiškinti būrelio
privalumus ir trūkumus. Pavyzdžiui, siūlydami lankyti šokių būrelį, jūs
akcentuosite jų svarbą gražiai laikysenai, figūrai. Sudominsite ir būsimais
koncertais, išvykomis. Bet būtinai paaiškinkite, kad šie užsiėmimai pareikalaus
daug valios, pastangų ir laiko.
Lankydamas dailės pamokėles, vaikas išsiugdys erdvinį mąstymą, kūrybiškumą,
estetinį pojūtį. Bet šie užsiėmimai pareikalaus susikaupimo, pastangų. Jeigu
jūsų vaikui sunku susikaupti, jis nemėgsta piešti – dailės būrelyje jis nesijaus
laimingas. Nedarykite klaidos – nebandykite savo neįgyvendintų svajonių
realizuoti per savo vaiką.
Tačiau jeigu vaiko gabumai išryškėja labai anksti – tėvai turėtų juos lavinti.
Mano draugė, pastebėjusi savo trejų metų dukrelės ypatingus gabumus dailei,
toliau juos ugdė. Mergaitė baigė dailės mokyklą ir svajoja tapti dizainere.
Vadinasi, jos tėvai dar vaikystėje padėjo atrasti save, nulėmė ateitį.
Kitos mano draugės patirtis kiek kitokia. Jos šešerių metų sūneliui energija
liejasi per kraštus. Tad nusprendė jį leisti į privačią šokių studiją. Tačiau
jau per pirmąjį susitikimą su direktore paaiškėjo, kad savo tikslo mama
neįgyvendins: šeimos biudžetas tokio didelio mokesčio nepakels, nes, be jo,
tėvams reikės pirkti veidrodžius (senieji jau nebetinkami), kilimėlius ir t.t.
Tai jau šantažas.
Taigi, antroji išvada.
Mokyklą ir dėstytojus rinkitės labai atsargiai (jie turėtų būti tikri
profesionalai) ir nepapulkite į apgavikų pinkles.
Taigi mano draugė nenuleido rankų ir savo sūnui atrado tinkamą sporto šaką –
krepšinį. Ten viskas paprasta ir aišku. Sūnus iš mokyklos grįžta dvyliktą val,
pailsi, pavalgo, paruošia pamokas ir eina į treniruotes. Pati baisiausia bausmė
jam – draudimas eiti į krepšinį.
Kiekvienas tėvas trokšta matyti savo vaiką laimingą, nori paruošti jį ateičiai.
Tai ugdykime jį išmintingai.