Paprastoji akišveitė —
Euphrasia officinatis L.
Bervidinių
(Scrophulariaceae) šeimos vienametis, pusiau parazitinis, turįs silpnai
išvystytą šaknį, 10—30 cm aukščio augalas. Stiebas stačias, paprastas arba
šakotas, rausvai rudas, plaukuotas. Lapai priešiniai, kiaušiniški, 5—9 (12)
mm ilgio ir 3—8 mm pločio, dantyti. Žiedai 6—10 mm ilgio, netaisyklingi,
išsidėstę po vieną pažiedžių pažastyse, stiebo ir šakų viršūnėse. Taurelė
dvilūpė, 4 jos danteliai suaugę poromis. Vainikėlis balsvai mėlynas su tamsiai
violetinėmis gyslomis ir geltona dėme apatinėje lūpoje, sudarytas iš
platėjančio i viršų vamzdelio ir dvilūpės atbrailos. Apatinė lūpa 1,5 karto
ilgesnė už viršutinę. Vaisius — pailga, dvilizdė dėžutė.
Žydi
birželio – spalio mėn.
Paprastoji
akišveitė yra suskaldyta į daugelį smulkių, sunkiai viena nuo kitos atskiriamų
rūšių, kurios skiriasi plaukuotumu, vainikėlio dydžiu, spalva, žydėjimo laiku.
Iš jų Lietuvoje labiausiai paplitusios: stačioji (Euphrasia stricta Host.),
gauruotoji (H. curta Fries.), pievinė (E. rostkoviana Hayne). Gydymui visos
rūšys yra lygiavertės.
Auga
pievose, kirtimuose, aikštelėse, dirvonuose, sausuose šlaituose, pakelėse.
Žolėje
yra glikozido rinantino, riebalų, mėlynos dažinės medžiagos, rauginių, dervinių
ir karčiųjų, mineralinių medžiagų (vario, magnio).
Vaistinei
žaliavai plaunama visa antžeminė augalo dalis (Herbą Euphrasiae) žydėjimo metu
saulėtomis dienomis. Džiovinama pavėsyje.
Akišveitės
nuoviras vartojamas nuo aterosklerozės, jos glikozidai veikia širdį, daugeliu
atvejų stiprina širdies susitraukimus.
Liaudies
medicinoje žolės nuoviru nuo seno gydomos akių ligos, taip pat vaikų egzemos ir
odos tuberkuliozė, jis geriamas persišaldžius, vartojamas nuo skrandžio ir
storųjų žarnų kataro. Nuoviru plaunama galva (plaukų augimui skatinti).