Amebiazė
APIBRĖŽIMAS
Amebiazė
yra žarnyno pirmuonių sukelta liga, pažeidžianti storojo žarnyno
gleivinę ir pasireiškianti ūmiu ar lėtiniu pasikartojančiu viduriavimu
su krauju. Negydomam ligoniui gali išsivystyti sunkios komplikacijos.
EPIDEMIOLOGIJA
Pasaulyje
yra apie 500 milijonų žmonių, kurie turi E. dispar (ne patogenišką), o
1–20 % jų turi E. histolytica. Išsivysčiusiose šalyse turėtojų yra labai
mažai (pvz., Prancūzijoje, Paryžiaus regione yra apie 0,7 %).
Dažniausiai – tai emigrantai arba asocialūs asmenys. Parazitas yra
išplitęs subtropinėse ir tropinėse šalyse. Pavyzdžiui, Meksikoje apie 10
% gyventojų užsikrėtę šiuo parazitu, 11 % – Vietname, 16 % –
Bangladeše. Nuo amebiazės kas metai pasaulyje miršta 40 000–100 000
žmonių.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Entamoeba
hystolytica tai pirmuonis gyvenantis žmogaus storajame žarnyne.
Susidarius tam tikroms sąlygoms, jis gali įsiskverbti į žarnos gleivinę
bei išplisti už žarnyno ribų – į kepenis, plaučius, smegenis, odą ir
kitus organus. Amebos egzistuoja dviem formomis – trofozoitų ir cistų.
Storajame žarnyne parazitas simbiozėje su bakterijomis gali pereiti
biologinį ciklą. Į aplinką išskiriamos cistos, kurios drėgnoje aplinkoje
gali išlikti gyvybingos apie mėnesį laiko. Patekus cistų per burną,
skrandyje ištirpsta jų apvalkalėliai, jos nunešamos į storajį žarnyną.
Ten išskirdamos žarnų gleivinę ardančius fermentus, jos įsiskerbia į
gleivinę – susiformuoja opos, kurios ligai progresuojant gali gilėti.
Amebos gali prasiskverbti per smulkių kraujagyslių sieneles, patekti į
kraują ir nukeliauti į kepenis, plaučius, inkstus, smegenis ir sudaryti
pūlinių šiuose organuose.
Parazituoja žmogaus stor.ž., ypač aklojoje. Yra trys amebų parazitavimo formos:
- Spindinė
– mažoji (E. histolytica forma minuta). Ji nefagocituoja eritrocitų,
besimptomiu ligos periodu gyvena žarnų spindyje ir sveikų amebų
nešiotojų žarnose - Audininė – didžioji (E. histolytica forma
magna. Tai parazitinė ameba, vegetuojanti ligonio stor.ž. sienoje
(opose) ir mintatnti eritrocitais. Jų randama ligonio išmatose, kuriose
yra kraujo. Šios amebos yra 25 x 40 mkm dydžio, su ekscentrišku
branduoliu, juda pseudopodijomis, kurios atsiranda staiga lyg sprogstat
ektoplazmai.
Didžioji ir mažoji formos yra vegetacinės ir labai neatsparios, ataušusiose išmatose jos greit žūva.
- Cistų
forma. Cistos nejudrios, apskritos, su 1-4 branduoliais, turi storoką
apvalkalą ir gali ilgai (iki 30 d.) išsilaikyti aplinkoje. Jos atsiranda
iš vegetacinių (1, 2) formų, kai šios patenka į sutirštėjusias išmatas
riestinėje žarnoje. Cistos epidemiologiškai svarbiausios nes tik jomis
užsikrečiama.
Inkubacinis periodas trunka nuo kelių dienų
iki kelių mėnesių ir net metų. Jis priklauso nuo įvairių veiksnių
padedančių ameboms prasiskverbti į žarnų gleivinę.
- Ligos pradžia lėta (tik ¼ ligonių būna ūminė). Prasideda pilvo skausmas ir enterinis viduriavimas
- Po kelių dienų – dešinės pilvo pusės diegliai ( colitis dextra ) ir stiprūs tenezmai, išmatose pasirodo gleivių ir kraujo.
- Temperatūra normali arba tik subfebrili. Bendros intoksikacijos reiškinių nebūna. Skundžiasi silpnumu, apetito stoka.
- Palpuojant – skausminga akloji, rečiau skersinė ir riestinė žarna.
- Ligos eiga priklauso nuo gydymo. Negydytiems po remisijos liga
recidyvuoja, ji pereina į lėtinę. Kartais būna ryški anemija ir
distrofija, prisideda kitų sunkių komplikacijų.
Klinikinių formų klasifikacija:
1. Ūminė
a. ūminis amebinis kolitas
b. ūminis ameb. hemokolitas
2. Lėtinė
a. ameb. recid. kolitas
b. ameb. rec. hemokolitas
3. Latentinė amebiazė ( tarprecidyviniu laikotarpiu ir besimptomis amebų nešiojimas )
Amebiazės komplikacijos:
- Žarnų komplikacijos
- žarnų perforacija ir peritonitas
- amebomos (uždegiminiai infiltratai storojoje žarnoje). Gydant emetinu ameboma dažnai rezorbuojasi
- amebinis apendicitas
- kraujavimas iš žarnos
- žarnų susiaurėjimas
- kitų organų komplikacijos
- kepenų amebiazė ( amebinis hepatitas ir kepenų abscesas )
- plaučių, smegenų, odos abscesai.
KLINIKA
Inkubacinis
ligos laikotarpis (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo)
dažniausiai trunka apie 2-4 savaites, bet gali tęstis nuo kelių dienų
iki keleto mėnesių ar metų. Amebiaze suserga tik maždaug 10-20 procentų
užsikrėtusių amebomis žmonių. Ligos simptomai dažnai yra neryškūs,
tačiau gali būti ir sunkių ligos atvejų. Pirmiausia atsiranda bendras
silpnumas, dažnesnis tuštinimasis, išmatose atsiranda gleivių. Vėliau
tuštinamasi iki 15 kartų per parą, skystose išmatose atsiranda kraujo.
Ligonis pradžioje skundžiasi viso pilvo priepuoliniais skausmais, kurie
po kelių dienų lokalizuojasi dešinėje pusėje. Atsiranda skausmingas
varymas tuštintis. Temperatūra dažniausiai yra normali ar nedaug
pakilusi. Negydant liga tampa lėtinė, gali išsivystyti komplikacijos.
DIAGNOSTIKA
Dažniausiai
amebiazė diagnozuojama atlikus išmatų tyrimą. Jose randama amebų, taip
pat galima aptikti leukocitų ir pūlių. Jei norima nustatyti amebiazę,
turėtų būti tiriami keli šviežių išmatų mėginiai. Amebiazę taip pat
galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus, o amebinės infekcijos išplitimą
į kepenis gydytojai diagnozuoja naudodami ultragarsinius, kompiuterinės
tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus. Svarbu amebiazę atskirti
nuo kitų mikroorganizmų sukeliamos keliautojų diarėjos ir uždegiminių
žarnyno ligų.
GYDYMAS
Besimptomė
amebiazė turi būti gydoma, kad neišsivystytų simptominė amebiazė bei
komplikacijos. Taip pat gydomi cistų nešiotojai ir žmonės, sergantys
lėtine amebiazės forma. Atsižvelgiant į amebiazės formą skiriami vaistai
pirmuonims naikinti. Persirgę amebiaze asmenys mediciniškai stebimi.
Jei per 1-2 metus nepasireiškia jokių ligos simptomų, jų stebėjimas
nutraukiamas. Asmenims, užsikrėtusiems E.histolytica, neleidžiama dirbti
maisto gamybos įmonėse, vaikų ugdymo įstaigose, tiesiogiai slaugyti
ligonių. Šiems žmonėms leidžiama grįžti į darbą tik baigus visą gydymo
kursą. Vaikai gali grįžti į ugdymo įstaigas baigę visą gydymo kursą ir
neturintys jokių klinikinių simptomų.
PROFILAKTIKA
Pasveikę
asmenys aktyviai stebimi, jiems skiriamas gydymas, apsaugantis nuo
ligos atsinaujinimo. Užsikrėtimo profilaktikai svarbu laikytis asmens
higienos taisyklių. Daržovės kruopščiai plauti tekančiu vandeniu.
Geriamas vanduo, maistas turi būti saugomi nuo galimo užteršimo
išmatomis.