Paprastasis
apynys — Humulus lupulus L.
Kanapinių
(Cannabinaceae) šeimos daugiametis, 2—6 m aukščio žolinis, vijoklinis,
dvinamis augalas. Šaknis daugiametė, vertikali, mėsinga, išleidžianti ilgus
horizontalius ūglius. Stiebas briaunotas, šiurkštus, apaugęs kabliškais
dygliais, ypač jo apatinė dalis. Lapai priešiniai, 8—15 cm ilgio ir tiek pat
pločio, su 3—5 skiautėmis, širdiškais pamatais, dantyti, su prielapiais.
Lapkočiai iki 14 cm ilgio, Kuokeliniai žiedai pažastiniuose arba viršūniniuose
šluoteliniuose žiedynuose, maži, žaliai balsvi arba gelsvai žali. Piesteliniai
žiedai kankorėžio pavidalo, susitelkę trumpakotėse varpose. Vaisius —
vienasėklis, iki 3 mm ilgio riešutėlis.
Žydi birželio – rugpiūčio mėn.
Auga miškuose, krūmuose,
dažniausiai upių, upelių, ežerų pakrančių krūmuose, derlingame dirvožemyje.
Paplitęs visoje šalyje, vietomis gausiai. Auginamas soduose, daržuose;
veisiamos kultūrinės jo plantacijos.
Kultūrinių apynių spurgų
liaukutėse yra 15—23%, o laukinių — 7—9% lupulino. Lupulinas susideda iš dervų,
karčiųjų medžiagų (humulono ir lupulono), 3—4% gliukozės, cholino, asparagino,
10—15% mineralinių ir 5% rauginių medžiagų, izovalerijono rūgšties esterio
valerolio, 3—6% eterinio aliejaus. Spurguose yra 0,5—1% eterinio aliejaus ir
laisvųjų rūgščių (skruzdžių, riebalų, izovalerijono, oktilo, nonilo ir
decileno), formaldehido, metilnonilo ketono, farnezolio ir dažinių medžiagų,
žieduose — apie 0,5% lupulino ir 2—30 mg% hormono estrogeno.
Vaistinei
žaliavai labiau tinka kultūrinių veislių spurgai (Strobuli Lupuli). Jie
rankomis skinami brendimo pradžioje (rugpiūčio mėn. pabaigoje) kartu su
koteliais. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje ne
aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.
Išdžiūvę
spurgai turi išlikti žalsvai gelsvi, su 1,5—2 cm ilgio koteliais, nesubyrėję,
aitraus, apyniams būdingo kvapo, kartūs. Drėgmės juose turi būti ne daugiau
kaip 14%.
Apynių
spurgų preparatai vartojami nuo nemigos, nervams raminti psichiniams ligoniams
gydyti, virškinimui pagerinti, šlapimo išsiskyrimui skatinti, skausmui,
traukuliams raminti ir lytiniam aktyvumui slopinti. Spurgai veikia
baktenostatiškai, antiseptiškai ir narkotizuojančiai.
Liaudies
medicinoje spurgų arbata vartojama gastrito, askaridžių, uretrito atvejais ir
plaukams stiprinti. Per didelės apynių dozės dirgina inkstus, neigiamai veikia
nervų sistemą.