Juodavaisė aronija — Aronia
melanocarpa (Michx.) Alliot
Erškėtinių
(Rosaceae) šeimos daugiametis, iki 2 m aukščio krūmas. Lapai ištisiniai,
elipsiški, atvirkščiai kiaušiniški arba pailgai lancetiški, cm ilgio, 2—3 cm
pločio, smailia viršūne, pjūkliškai dantyti, žalia, blizgancia, plika viršutine
ir šviesesne, plika apatine puse. Rudenį lapai parausta. Žiedai balti, po 12—34
susitelkę skėtiškuose žiedynuose. Vaisiai (uogos) rutuliški, 6—10 mm skersmens,
juodi arba tamsiai purpuriniai, tilizgantys.
Žydi
gegužės – birželio mėn. Vaisiai subręsta rugpiūčio – rugsėjo mėn.
Paplitusi Lietuvos
sodininkų mėgėjų sodeliuose ir kai kuriuose ūkiuose. Aronija auginama kaip ir
serbentai, tik krūmeliai sodinami reciau (3X3 arba 3X1,5 m) ir duobės kasamos
gilesnės.
Vaisiuose yra 4,6—10,8%
cukraus, 0,5—1,8% organinių rūgščių, 0.35—0.67% rauginių medžiagų, 15—167 mg% vitamino C, 3917 – 4977 mg% vitamino P, 3—5,6mg% karotino, nemaži kiekiai vitamino B1 ir PP.
Iš vaisinių-uoginių augalų
juodavaisė aronija yra pagrindinis vitamino P šaltinis. Jis stiprina kraujo
kapiliarų sieneles, padeda geriau įsisavinti vitaminą C, mažina pakilusį
kraujospūdį ir galvos skausmus. Švieži aronijos vaisiai ir iš jų gautos sultys
yra geras vaistas nuo ligos, vidinių kraujavimų ir nemigos, tik prieš vartojimą
pasitarti su gydytoju, nes jų negalima vartoti asmenims, linkusiems trombozei.