Artrozė

Artrozė – tai lėtai progresuojanti neuždegiminė liga, kuriai būdinga sąnario kremzlės destrukcija (irimas) ir naujų kaulinių darinių (osteofitų) susidarymas. Tai pati dažniausia sąnarių liga, viena iš pagrindinių neįgalumo priežasčių. Dėl šios ligos dažniausiai protezuojami kelio ir klubo sąnariai.

Ši liga plačiai paplitusi visame pasaulyje, o labiausiai paveikia vyresnio amžiaus žmones, ypač sportininkus, kurie turi didesnį krūvį, telkiamą į sąnarius. Moterims artozė pasireiškia dažniau nei vyrams.

Artozė sukelia patologinius sąnarių audinių pakitimus, o ligos atsiradimo priežastys iki šiol nėra visiškai išaiškintos. Artrozė vystosi dėl įvairių genetinių (artroze dažniau suserga moterys, taip pat žmonės, sergantys įgimtomis kaulų ir sąnarių ligomis) ir įgytų (vyresnis amžius, viršsvoris, patirtos sąnarių operacijos) veiksnių. Artrozė gali išsivystyti ir dėl per didelių krūvių sąnariams arba dėl jų traumų. Pagal priežastis artrozė gali būti pirminė (virš 40m.) – dėl senėjimo proceso ir antrinė (iki 40m.) – dėl traumų, uždegiminių sąnarių ligų, medžiagų apykaitos, vidaus sekrecijos liaukų susirgimų. Artrozės vystymąsi skatina: ilgai sąnarius veikiantis krūvis (nutukimas, sunkus fizinis darbas); nevienodas krūvis, tenkantis sąnario paviršiui (dėl stuburo iškrypimo, plokščiapadystės, neišsivysčiusios klubo sąnario gūžduobės); sumažėjęs kremzlės atsparumas įprastam krūviui (dėl traumų, sąnario uždegimo).

Dažniausi simptomai tai skausmas, jaučiamas judesių metu ar po fizinio krūvio, progresuoja palaipsniui, nes ligos eiga lėtinė. Ilgainiui skausmai tampa pastovesni, jie tęsiasi valandas, nepraeina nuo analgetikų. Labiau skauda lipant laiptais, ypač žemyn. Sąnario apimties padidėjimas, nestabilumas, judesių ribotumas, gali sunykti aplink sąnarį esantys raumenys. Taip pat paraudimas, patinimas esant sąnario dangalų uždegimui.

Pirmojo pasirinkimo diagnostinis įrankis – tai rentgenograma. Čia galima stebėti sumažėjusį sąnarinį tarpą, kaulines išaugas, pokremzlines osteosklerozes. Artrozė turi kelias stadijas. Jas dažniausiai nustatome pagal rentgenogramas. I stadijos artrozę diagnozuoti rentgenologiškai labai sunku, geriau nustatoma artroskopijos (operacijos) metu. II stadijos – nuotraukose matomi kauliniai osteofitai (išaugos), susiaurėja sąnarinis tarpas. III stadijos – sąnariniai paviršiai visai sudilę, „kaulas remiasi į kaulą” , IV stadija – „kaulas pradeda suaugti su kaulu”.  Kraujo, šlapimo tyrimuose neaptinkami uždegimo požymiai. Visa paciento anamnezė (ligos istorija) – paciento amžius, simptomatika – šalia rentgenogramos sudaro pilną artozės vaizdą.

Skausmą mažinančiais vaistais moduliuojamas skausmas, kortikosteroidai į sąnarį gydo sąnarinio dangalo uždegimą, raumenis atpalaiduojantys medikamentai skiriami, kad raumenys įsitempdami mažiau traumuotų sąnarį. Taip pat gali būti vartojamos kremzlę apsaugančios medžiagos (nimesulido milteliai, hialurono rūgšties preparatai). Gali būti chirurginis gydymas, kai pašalinami kauliniai dariniai aplink sąnarį arba pakeičiamas visas sąnarys į dirbtinį. Galimi operaciniai gydymo būdai: mozaikinė sąnarinio defekto plastika, chondrocitų transplantacija – paimant sveikos kremzlės gabalėlį, padauginant jame esančias ląsteles genų inžinerijos būdu. Vėliau gautas matriksas persodinamas atgal į defektą. Sąnario endoprotezavimas – tai paskutinis pasirinkimas, kai sąnario atstatyti nebeįmanoma, implantuojamas dirbtinas sąnarys. Šios operacijos efektyviausios, kai atliekamos III, IV stadijoje.

Vengti antsvorio, pakankamai judėti, tačiau nepersistengti, nes trumpalaikiai dideli krūviai taip pat gali pabloginti sąnario stovį. Rinktis vaikščiojimą, o vaikščiojant žengti mažesnius žingsnius – taip mažiau apkrausite sąnarius. Svarbi yra patogi avalynė su minkštais ir elastingais padais. Kiek galima mažiau dėvėti avalynę su kulniukais. Kartais naudinga patiems pasidaryti šilumos ar šalčio procedūrų. Šiluma padės atpalaiduoti raumenis ir sumažins skausmą. Jei yra ūmus stipraus skausmo priepuolis – geriau naudoti ledo pūslelių kompresus.