Atleto pėda
APIBRĖŽIMAS
Grybelinis
kojų susirgimas („atleto pėda“) – grybelinė pėdų infekcija, kurią
sukelia mikroskopiniai patogeniniai grybeliai – dermatofitai, pelėsiai
arba mielės.Odos grybelis dažniausiai pažeidžia tarpupirščius tarp
trečio ir ketvirto bei ketvirto ir penkto pirštų. Pažeista vieta
parausta, truputį pleiskanoja, niežti, peršti. Tarpupirščių oda
šlapiuoja, įtrūksta. Tokia odos grybelio pažeista pėda, neretai dar
vadinama “atleto pėda”, nes nuo tarpupirščių grybelio dažnai kenčia
sportininkai ir kareiviai.
EPIDEMIOLOGIJA
Atleto
pėdos grybeline pėdų odos infekcija dažniau serga vaikai ir jauni
žmonės. Tai yra užkrečiama, greitai plintanti infekcija. Grybelio sporos
išlieka ilgus metus, todėl lengvai galima užkrėsti šeimos narius ar
bendradarbius per drabužius, rankšluosčius, avalynę.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Dažniausiai
“atleto pėdą” sukelia grybelis dermatofitas Trichophyton rubrum.
Skiriamos keturios pagrindinės “atleto pėdos” formos. Dažniausiai
pasitaiko įkyrus, ilgalaikis tarpupirščių ir kitų grybelio pažeistų,
pėdos vietų odos niežėjimas.
Grybelinė infekcija paprastai plinta
drėgnose vietose, pvz., persirengimo kambariuose ar baseinuose. Ši liga
užsikrečiama, kai kojos nuolat prakaituoja, negali kvėpuoti, dažnai
sušlapusios. Ten, kur drėgna – kojų tarpupirščiuose, oda išdžiūsta ir
niežti.
KLINIKA
Dažniausiai grybeliai pažeidžia kojų nagus ir tarpupirščius, tačiau jie gali daugintis ir ant kitų kūno vietų odos.
Infekcijai
progresuojant, oda suminkštėja, pažeidimo vidurys parausta, vystosi
uždegimas. Pamažu pažeidimo kraštai pabąla, ir oda pradeda luptis. Gali
būti negausių vandeningų išskyrų. Vėliau, pažeidimui progresuojant,
vystosi opėjanti “atleto pėdos” forma: besilupančioje odoje atsiranda
įtrūkimų, kartais ir didelių, į kuriuos lengvai gali patekti bakterinė
infekcija, prasidėti pūliavimas. Kita forma neretai dar vadinama
“mokasino pėda”. Tokiu atveju raudonas bėrimas išplinta po visą pėdą ir
pamažu pažeista oda tampa blyški, plona, šerpetojanti.
Pėdų grybelio pažeistos odos simptomai:
- paraudimas;
- pleiskanojimas;
- pūslelių formavimasis;
- trūkinėjimas;
- niežėjimas;
- deginimo jausmas.
DIAGNOSTIKA
Pažeistos
odos pleiskanos tiriamos mikroskopu, patologinė medžiaga pasėjama
specialiose terpėse ir stengiamasi išauginti ligą sukėlusį grybelį,
nustatyti jo jautrumą vaistams.
GYDYMAS
Odos
grybeliniai pažeidimai , jei jie pavieniai, gydomi tepant
priešgrybeliniais preparatais iki pasveikimo. Esant labai išplitusioms
formoms, skiriamas ir sisteminis gydymas. Nagų grybeliai dažniausiai
gydomi vidiniais vaistais. Esant labai pakenktiems nagams, kaip
papildoma gydymo priemonė taikomas chirurginis nagų pašalinimas.
PROFILAKTIKA
Norint
išvengti grybelinių ligų, svarbu laikytis asmens higienos, nesinaudoti
svetimais rankšluosčiais, kempinėmis, avalyne ir kitais daiktais,
pirtyse, baseinuose dėvėti gumines basutes, nešioti patogią ir tinkamą
avalynę, dirbant darže dėvėti pirštines, gydyti gretutines ligas sveikai
maitintis.