Geltonžiedis barkūnas —
Melilotus officinatis Lam.
Ankštinių
(Leguminosae) šeimos dvimetis, 30—90 cm aukščio augalas. Šaknis liemeninė,
šakota, balsva. Stiebas vienas arba keletas, kylantis arba stačias, šakotas,
viršutinėje dalyje plaukuotas, briaunotas. Lapai pražanginiai, kotuoti,
trilapiai, galinis lapelis ant ilgesnio kotelio, šoniniai beveik bekočiai.
Lapeliai smulkiai pjūkliškai dantyti. Žiedai geltoni, 5 – 7 mm ilgio, susitelkę
kekąse lapų pažastyse. Žiedynas 4 – cm ilgio. Vainikėlis netaisyklingas, drugelinių
tipo. Kuokelių 10. Vaisius — kiaušiniška, 3—4 mm ilgio ir 2 mm pločio,
skersai raukšlėta, plika, ylišku snapeliu ankštis. Sėklos žalsvai geltonos.
1000 sėklų sveria 2,0—2,3 g.
Žydi
visą vasarą. Sėklos subręsta rugpiūčio – rugsėjo mėn. Auga dobilienose,
palaukėse, pakelėse, dykvietėse, ant ežių, geležinkelio pylimų. Mėgsta
derlingesnę neutralią ir sunkesnę dirvą, todėl smėlynuose retas. Paplitęs
visuose šalies rajonuose.
Geltonžiedžio
barkūno žolėje yra kvapaus kumarino (žieduose — iki 0,9%), kumarino rūgšties,
glikozidų meliliotino ir meliliotozido, melilioto rūgšties. Be to, joje dar yra
purino darinių, apie 4,3% riebalų, 17,6% baltymų, apie 0,01% eterinio
aliejaus, cholino, flavoninių medžiagų, organinių rūgščių. Sėklose yra iki
41,9% baltymų, 8,3% riebalų ir apie 9% krakmolo.
Vaistams
vartojamos žydinčios augalų viršūnės su lapais ir žiedais (Herba Meliloti).
Stori stiebai pašalinami. Žaliava džiovinama atvirame lauke. Išdžiūvusi žolė
sutrinama ir persijojama pro sietą. Iš 100 kg šviežios žolės gaunama 26 – 28 kg
sausos.
Paruoštoje
žaliavoje drėgmės turi būti ne daugiau kaip 14%, geltonų stiebų nuolaužų,
viršijančių 3 mm diametrą,— ne daugiau kaip 2%, sutrintų lapų ir žiedų,
išbyrančių pro 1 mm sieto skylutes, – ne daugiau kaip 3% organinių priemaišų —
ne daugiau kaip 1%, mineralinių — ne daugiau kaip 0,5%.
Barkūno
preparatai vartojami raminamiesiems kompresams, žaliajam trauklapiui gaminti.
Kumarinas slopina centrinę nervų sistemą, veikia narkotizuojančiai. Žolės
nuoviru gydoma votys, furunkulai, pieno liaukų ir ausų uždegimas, sumušimai.
Homeopatijoje
šviežių lapų ir žiedų esencija vartojama nuo galvos skausmų bei migrenos. Zolė
vartojama kai kurioms arbatoms bei tabakui aromatizuoti.
Barkūno didesnėmis dozėmis
galima apsinuodyti.