Blefaritas
APIBRĖŽIMAS
Blefaritas
yra dažna vokų kraštų uždegiminė liga, neretai susijusi su odos
susirgimais, pavyzdžiui, sausa ar labai riebia oda, seborėja. Negydant
blefarito, gali atsirasti miežiai, šalti miežiai (chalazionai) ar
konjunktyvitas. Pagal tai, kurioje vietoje šis uždegimas labiau
išreikštas, yra skiriamas priekinis, užpakalinis bei mišrus blefaritas.
EPIDEMIOLOGIJA
Sergantiems
blefaritu yra didesnė rizika susiformuoti miežiui, 30-50% žmonių
jaučia akių sausumą, blefaritas gali sąlygoti pokyčių atsiradimą
junginėje (papilinį konjunktyvitą) ar ragenoje (marginalinį keratitą).
Užpakalinis blefaritas pasitaiko dažniau negu priekinis. Priekinis
blefaritas dažnesnis tarp moterų ir jaunesnio amžiaus asmenų.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Priekinio
blefarito dažniausiai skiriami 2 variantai: stafilokokinės infekcijos
sukeltas ir seborėjinis blefaritas, kuris dažnai pasireiškia kartu su
galvos odos pleiskanojimu.
Priekinis blefaritas, kuris apima voko
krašto sritį apie blakstienas, dažnai siejamas su stafilokokine
infekcija bei seborėja, kai kartu su blefaritu nustatomas ir seborėjinis
galvos skliauto, veido odos dermatitas. Užpakalinis blefaritas
(uždegimas voko krašte, liečiančiame akies obuolį) susijęs su voko
krašte atsiveriančių liaukučių padidėjusia sekrecija ar uždegimu jose.
Manoma, kad blefarito atsiradimui bei paūmėjimui gali turėti įtakos
bendra organizmo būklė – lėtinės ligos, virškinamojo trakto ligos,
mažakraujystė, taip pat nekoreguotos refrakcijos ydos.
Ūmus
blefaritas gali būti susijęs su alergija vaistams ar chemikalams.
Lėtinio blefarito atsiradimui įtakos turi ir buvimas dūmuose, smoge,
kontaktas su chemikalų garais ir kitais dirgikliais.
KLINIKA
Visiems
blefaritams būdingas akių diskomfortas, niežulys, deginimas akyse, voko
krašto, kartais ir akių obuolio paraudimas, pleiskanėlės apie
blakstienas, sausas sekretas vokų krašte. Simptomai paprastai stipriau
išreikšti ryte. Blefarito eiga lėtinė, būdingi pagerėjimai bei
paūmėjimai.
Požymiai
1. Voko krašto paraudimas.
2. Akių perštėjimas, deginimas, niežulys.
3. Pleiskanos ant blakstienų (ne visada pastebimos be biomikroskopo).
Seborėjiniam
dermatitui būdinga niežtinti ir pleiskanota veido bei galvos oda,
raudoniesiems spuogams būdinga veido paraudimas, sutrūkusios ar
išsiplėtusios kraujagyslės ant skruostų ir nosies, raudona ar patinusi
nosis, pūlinėliai.
DIAGNOSTIKA
Blefaritas
diagnozuojamas remiantis paciento nusiskundimais ir nuodugnia paciento
apžiūra. Apžiūrėjus voką per plyšinę lempą, galima nustatyti ir
užpakalinį blefaritą. Esant Meibomo liaukų disfunkcijai, voko krašte
matomos padidėjusios ir užsikimšusios gelsvu ar balkšvu tirštu sekretu
Meibomo liaukų žiotys. Jei pacientui nustatytas sunkiai pasiduodantis
gydymui vienos pusės blefaritas, pacientą reiktų ištirti dėl galimo
navikinio voko odos proceso.
GYDYMAS
Blefarito gydymas yra kompleksinis ir gana ilgas.Blefarito eigą galima palengvinti, valant blakstienas ir vokų kraštus.
Vokų
higiena: karšti kompresai padeda atmirkyti traiškanas. Makiažo
nuvalymui skirtą vatos skrituliuką pamirkykite karštame švariame
vandenyje (vanduo neturi būti deginantis, bet ir ne drungnas –
patikrinkite prieš dėdami ant vokų). Atsigulę laikykite kompresą ant
užmerktų vokų 5-10 min.
Norint pašalinti pleiskanas ir traiškanas nuo vokų kraštų, reikia:
1. Mažo indelio ar puoduko
2. Vokų šampūno (arba kūdikių šampūno)
3. Pagaliukų su vata (ausies krapštukų)
4. Šilto vandens
Kai kuriais atvejais reikalingas ir sisteminių antibiotikų kursas.
Elektrokoaguliacija
— tai procedūra, kai specialus adatos pavidalo elektrodas įsmeigiamas į
blakstienos folikulą, elektros srove jis suardomas, blakstiena
pašalinama ir neatauga. Chirurginis gydymas — yra daug operacijų, kurios
taikomos trichiazei gydyti.
PROFILAKTIKA
Svarbiausia yra akies higiena, o kiti žingsniai susideda iš rizikos faktorių vengimo.