BRONCHINĖ ASTMA
APIBRĖŽIMAS
Bronchinė
astma – tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuri pasireiškia dusulio ar
pasunkėjusio kvėpavimo epizodais dėl bronchų spazmo.
EPIDEMIOLOGIJA
Šia
liga susirgti gali bet kurio amžiaus žmonės, bet dažniausiai prasideda
vaikystėje ir jaunystėje. Daugelyje
šalių sergamumas šia liga didėja.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Tai
neužkrečiama liga, tačiau iki galo jos išgydyti neįmanoma. Nustatytas genetinis
polinkis sirgti bronchine astma, taigi yra didesnė galimybė susirgti, jei
giminėje ar šeimoje yra sergančių astma ar kita alergine liga.Bronchų astma
glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis
alerginėmis ligomis. Sergantys astma, turi jautrius kvėpavimo takus, kuriuose
„rusena“ uždegimas. Uždegimas padidina bronchų reaktyvumą, kurie reaguoja į įvairius vidinius ir
išorinius veiksnius, t.y. alergenus (vaistai, žiedadulkės, buitinė chemija,),
dirgiklius (dūmai, dulkės, infekcija), fizinį krūvį ir psichinius dirgikliius
(stresas. baimė). Tai sukelia bronchų spazmą- oras nebegali laisvai praeiti, be
to bronchų gleivinė pabrinksta, jose susikaupia gleivės, o tai dar labiau
siaurina kvėpavimo takus.
KLINIKA
Bronchinė
astma pasireiškia priepuoliais, kurie ligos atsiradimo pradžioje gali būti
reti, jei ligos eiga lengva- sezoniški. Priepuolis pradžioje pasireiškia
staigia sloga, čiauduliu, sausu dirginančiu kosuliu, sunkumu krūtinėje. Vėliau
atsiranda ekspiracinio pobūdžio dusulys, veidas paburkęs, ligonis sėdi tiesiai
arba palinkęs į priekį. Užsitęsęs sunkus bronchinės astmos priepuolis,
nepraeinantis nuo įprastinio gydymo, vadinamas astmine nūkle. Tuomet ligonio
būklė blogėja, pagreitėja kvėpavimas, aptemsta sąmonė. Jei nesuteikiama skubi
pagalba, ligonį gali ištikti mirtis.
DIAGNOSTIKA
Astmos diagnozė
nustatoma remiantis surinkta iš paciento anamneze, priepuolio metu gydytojas
atlikęs fizinį ligonio ištyrima gali nustatyti ligos požymius, tačiau, jei liga nepaūmėjusi, šių požymių galima ir nerasti.
Taip pat atliekami plaučių funkcijos tyrimai- spirometriją (nustatomas
kvėpavimo takų pralaidumo sutrikimas), atliekami bronchus plečiantys mėginiai
(kvėpavimo rodikliai didėja nuo bronchus plečiančių vaistų).
GYDYMAS
Nustačius
bronchinę astmą sudaromas gydymo planas- taigydytojo rašytinės rekomendacijos,
kurios padeda kontroliuoti ligą. Astmai gydyti skiriami dviejų grupių vaistai:
1.
Simptominiai
vaistai- astmos priepuolio metu vartojami trumpai veikiantys skubios pagalbos
vaistai;
2.
Kontroliuojamieji-
kasdieninai vaistai palaikomajam gydymui.
Simptominiams
vaistams priklauso trumpalaikio poveikio β2 agonistai ir anticholinergikai
(salbutamolis, fenoterolis).
Vaistai skiriami
ilgalaikiam gydymui:
1.
Geriamieji
gliukokortikosteroidai (prednizolonas, matilprednizolonas) arba inhaliaciniai
gliukokortikosteroidai (budezonidas);
2.
Leukotrienų
receptorių antagonistai;
3.
Ilgalaikio
poveikio β2 agonistai (salmeterolis);
4.
Sudėtiniai
vaistai- tai kombinuoti inhaliacinių gliukokortikosteroidų ir ilgai veikiančių
bronchus plečiančių vaistų deriniai („Simbicort“);
5.
Metilksantinai
(aminofilinas, teofilinas).
Ilgalaikis medikamentinis gydymas
parenkamas indvidualiai pagal paciento amžių, būklę ir kitus veiksnius. Astmai
gydyti naudojamas pakopinio gydymo principas: pacientas yra nuolat prižiūrimas
gydytojo ir vertinant ligos kontrolės lygį koreguojams gydymas. Sergant astma
galima gyventi įprastą, aktyvų gyvenima, tačiau svarbu tinkamai ją
kontroliuoti.
PROFILAKTIKA
Sergantys
bronchine astma turi vengti ligą provokuojančių veiksnių- mesti rūkyti, vengti
dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių, gydyti infekcijos židinius.
Gerinti darbo sąlygas., namų aplinka turi būti gerai prižiūrima.