Valgomasis česnakas — Allium
sativum L.
Lelijinių
(Liliaceae) šeimos daugiametė svogūninė daržovė. Stiebas maždaug iki pusės
padengtas lapamakštėmis, iki žydėjimo viršutinė jo dalis dažniausiai susisukusi
spirališkai, apatinė — lapuota. Lapai linijiški, plokšti, nusmailėję,
šiurkščiais kraštais. Žiedai apie 3 mm ilgio, ant ilgų žiedkočių, susitelkę į
mažažiedį skėtį. Skėtyje, be žiedų, išauga daug mažų svogūnėlių. Apyžiedis
vainikiškas, šešialapis, baltas arba blyškiai violetinis. Vaišiai ir sėklos
neužsimezga; dauginasi svogūnėliais (skiltelėmis).
Česnakas
kilęs iš Vakarų Azijos. Lietuvoje jis plačiai auginamas kaip prieskoninė
daržovė (derlius – 100 – 180 cnt iš ha).
Česnako
svogūnuose yra iki 0,3% glikozido alijino, kuris, veikiant fermentui
alijinazei, skyla į aliciną, piro vynuogių rūgštį ir amoniaką. Be to,
svogūnuose yra 0,4 – 2% eterinio aliejaus, susidedančio iš 25 polisulfidinių
junginių. Česnako eterinis aliejus labai stipriai kvepia, yra antiseptinis ir
bakteriostatinis. Svogūnėliuose dar yra 0,06% riebalų, cukraus, fitosterinų,
azotinių medžiagų, 10 mg% vitamino C, karotino, B grupės vitaminų (B1, nikotino
rūgšties amido), inulino, jodo ir kitų medžiagų. Česnako fitoncidai yra vieni
iš stipriausių.
Nuo
seniausių laikų Rytų tautos česnaką naudojo maistai ir greit gendantiems
produktams konservuoti. Dabar jie vartojami kaip prieskonis ir turi didelę
reikšmę terapijoje.
Česnako
švieži svogūnėliai ir jų preparatai vartojami nuo aterosklerozės, hipertoninės
ligos, kolito, plaučių tuberkuliozės, be to, jais gydomos pūlingos žaizdos,
sloga, daromos klizmos nuo spalinių kirmėlių. Česnakas padidina virškinimo
trakto sekreciją ir motorinę funkciją, pagerina apetitą, didina širdies
susitraukimų amplitudę, lėtina širdies ritmą, išplečia periferines ir
vainikines arterijas. Česnako preparatų gydomoji galia per ilgesnį laiką
susilpnėja, todėl patariama geriau vartoti česnakų svogūnus arba jų šviežius
ekstraktus.