Didysis debesylas — Inula
helenium L.
Graižažiedžių
(Compositae) šeimos daugiametis, 100 – 150 cm aukščio žolinis augalas.
Šakniastiebis rudas, storas, trumpas, mėsingas, su nedaugeliu storų šaknų.
Stiebai keli (rečiau vienas), tiesūs, briaunoti, apaugę trumpais plaukeliais.
Lapai priešiniai, nelygiai dantyti, jų apatinė pusė apaugusi retais, viršutinė
— tankiais plaukeliais. Apatiniai stiebiniai lapai elipsiški arba pailgai
kiaušiniški, smailia viršūne; lapalakščio apatinė pusė palaipsniui susiaurėja į
50 cm ilgio lapkotį. Viršutiniai lapai smulkesni, 10—30 cm ilgio, pailgai
kiaušiniški, bekočiai, širdišku, apsupančiu stiebą, pamatu. Žiedynai 6 – 7 cm
diametro, pavieniai geltoni graižai stiebo ir šakų viršūnėse. Kraštiniai
kuokeliniai žiedai liežuviški, Anduriniai dvilyčiai, vamzdiški, penkiadančiai.
Vaisius – keturbriaunė, pailga, ruda, su skirstuku sėkla. 1000 sėklų sveria
1 – 1,5 g.
Žydi
liepos – rugpjūčio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio – rugsėjo mėn.
Auga
drėgnose vietose, upių krantuose. Lietuvoje gana retas, auginamas darželiuose,
panamėse.
Vaistams
vartojamas ir paprastasis debesylas – L britanica L. augantis mūsų respublikos
drėgnose pievose, pakrantėse, pagrioviuose – dažnas.
Debesylas
gerai auga giliai įdirbtoje, derlingoje, saulėtoje, pakankamai drėgnoje
dirvoje, patręštoje organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Dauginamas sėklomis
ir vegetatyviškai. Sėklos sėjamos anksti pavasarį arba vėlai rudenį į daigyną 1
cm gylyje. Daigai sodinami į nuolatinę vietą eilėmis kas 70 cm, paliekant tarp
daigų 50 cm tarpus. Vegetacijos metu purenama dirva ir naikinamos piktžolės.
Šakniastiebiai sodinimui paruošiami derliaus nuėmimo metu. Dauginant
šakniastiebiais, derlius gaunamas beveik metais anksčiau.
Debesylo
šaknyse ir šakniastiebiuose yra iki 1 – 3% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra
seskviterpeninių laktonų: alantolaktono, izoalantolaktono ir
dehidroalantolaktono; alanto rūgšties, alantolio ir proazuleno, be to, šaknyse
yra 44% inulino, nedideli kiekiai alkaloidų, gleivių, saponinų ir kitų
medžiagų. Žolėje yra iki 3% eterinio aliejaus, lapuose – karčios medžiagos
alantopikrino, 32 mg% vitamino C, 13 – 32 mgo vitamino E.
Šaknys
ir šakniastiebiai (Radix Inulae) kasami rudenį. Iškasti nuvalomi, nuplaudami
ir džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje. Iš 100 kg šviežių šaknų gaunama 28 – 30
kg sausų.
Išdžiūvusios
šaknys turi būti iš išorės baltos su rudais taškais, aromatingos, kartokai
deginančios. Drėgmės jose gali būti ne daugiau kaip 13%, pajuodavusių lūžyje
šaknų – ne daugiau kaip 5%, šaknų nuolaužų ir stiebo likučių – ne daugiau kaip
5%, mineralinių priemaišų – ne daugiau kaip 1 %.
Debesylo
šaknų nuoviras vartojamas atsikosėjimui lengvinti, įvairių kvėpavimo takų ir
virškinimo trakto ligų atvejais, taip pat moterų ligoms gydyti. Jis skatina
seilių ir tulžies išsiskyrimą.
Eterinis
aliejus pasižymi antiseptinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, vartojamas
askaridėms varyti. Be to, juo gydomi odos išbėrimai, egzemos.
Liaudies medicinoje šaknų
nuoviras vartojamas atsikosėjimui palengvinti, šlapimo išsiskyrimui skatinti,
skalauti burnai, dantenoms stiprinti