Hemoragija smegenyse
APIBRĖŽIMAS
Smegenų
kraujavimas arba hemoragija (arba intracerebrinė hemoragija, ICH) – tai
intrakranialinės hemoragijos potipis, kuris įvyksta pačiame smegenų
audinyje. Intracerebralinį kraujavimą gali sukelti smegenų traumos, jis
gali atsirasti spontaniškai dėl hemoraginio insulto. Netrauminė
intracerebrinė hemoragija yra spontaniškas kraujavimas į smegenų audinį.
EPIDEMIOLOGIJA
Smegenų
hemoragija sudaro 20% visų JAV smegenų kraujotakos ligos atvejų, kartu
su smegenų tromboze (40%) ir galvos smegenų arterijos tromboembolija
(30%). Smegenų hemoragija yra du ir daugiau kartų dažnesnė juodaodžiams.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Intracerebralinis
kraujavimas yra antra labiausiai paplitusi insulto priežastis, o tai
sudaro 30-60% insulto hospitalizacijos atvejų. Aukštas kraujospūdis,
kylantis spontaniškai, didina intracerebralinės hemoragijos riziką nuo
dviejų iki šešių kartų. Dažniau šis sutrikimas pasitaiko suaugusiems nei
vaikams. Smegenų kraujavimas dėl traumos paprastai įvyksta kai aštrus
agentas sukelia galvos traumos, taip pat gali būti dėl kompresinių
kaukolės lūžių. Greičio-smūgio traumos, aneurizmos plyšimas ir
arterioveninės malformacijos (AVM) ir kraujavimas dėl naviko yra
papildomos smegenų hemoragijos priežastys. Amiloidinė angiopatija nėra
neįprasta priežastis smegenų kraujosruvoms susidaryti vyresniems nei 55
metų amžiaus pacientams. Labai maža dalis hemoragijų įvyksta dėl galvos
smegenų veninio sinuso trombozės. K serotipo Streptococcus mutavusių
bakterijų patekimas su infekcija taip pat gali būti rizikos veiksnys,
minėtinas dėl jo paplitimo sergant galvos smegenų insultu ir kolageną
surišančių baltymų gamybos.
Rizikos veiksniai, skirti intracerebrinei hemoragijai:
· hipertenzija
· diabetas
· menopauzė
· dabartinis rūkymas
· alkoholiniai gėrimai (≥ 2/per dieną)
Traminės
intracerebralinės hematomos yra suskirstytos į ūmias ir atidėtas. Ūmios
intracerebralinės hematomos atsiranda traumos metu, o atidėtos –
daugiau kaip 6 valandos po traumos. Svarbu nepamiršti, kad atidėtų
intracerebralinių hematomų simptomai gali pasireikšti tik po kelių
savaičių ir tuomet buvęs smegenų sukrėtimas gali nebebūti laikomas
simptomų priežastimi.
Prognozė priklauso nuo pažeistos smegenų
vietos, nuo kraujosrūvos dydžio. Kai kurie pacientai visiškai
pasveiksta, kitiems lieka įvairių funkcijų ar psichikos sutrikimai
KLINIKA
Pacientai,
sergantys smegenų hemoragija, simptomai atitinka funkcijas, valdomas
pažeistoje smegenų srityje, kuri yra pakenkta dėl kraujavimo. Kiti
simptomai rodo intrakranijinio slėgio padidėjimą dėl didelės spaudimo
smegenyse. Intracerebralinis kraujavimas dažnai klaidingai
diagnozuojamas kaip subarachnoidinė kraujosruva dėl panašių požymių ir
simptomų. Stiprus galvos skausmas, vėmimas yra vienas iš labiausiai
paplitusių simptomų smegenų hemoragijai. Kai kurie pacientai taip pat
gali petekti į komą, kol kraujavimas liausis.
Intracerebrinės kraujosruvos klinikiniai požymiai priklauso nuo nustatomo kraujavimo dydžio ir vietos:
· hipertenzija, karščiavimas, širdies aritmijos
· sprando rigidiškumas
· tinklainės kraujavimas
· pakitusi sąmonė
· neurologiniai ryšių deficitai
DIAGNOSTIKA
Atliekami laboratoriniai testai:
·
Bendras kraujo tyrimas (BKT): dėl infekcijos, hematokrito įvertinimui
ir trombocitų skaičių nustatyti dėl hemoragijos rizikos ir komplikacijų
·
Protrombino laikas (PT) / aktyvintas tromboplastino laikas (aPTT):
nustatyti koaguliopatiją
· Serumo elektrolitai ir osmoliariškumas įskaitant biocheminius tyrimus
·
Toksikologinis tyrimas ir alkoholio kiekis serume, jei įtariama
neteisėtas narkotikų arba pernelyg didelis alkoholio vartojimas – norint
nustatyti išorinius toksinus, kurie gali sukelti intracerebrinį
nukraujavimą
· Diferencija dėl hematologinių, infekcinių ir vaskulitinių etiologijų.
Intraparenchiminis
kraujavimas gali būti pastebėtas kompiuterinės tomografijos skenavimo
metu, nes tada kraujas pasirodo ryškesnis ir atskirtas nuo vidinės
kaukolės dalies bei nuo kitų audinių ir pačių smegenų parenchimos.
Audiniai aplink kraujosruva yra ne tokie ryškūs, nes juose tuo metu
vyksta patinimas (edema), todėl kompiuterinėje tomogramoje šios vietos
yra tamsesnės.
GYDYMAS
Pirmiausia reikia užtikrinti
gyvybines funkcijas – kvėpavimą, kraujospūdį (paprastai jis būna žymiai
padidėjęs, todėl reikia mažinti), elektrolitų pusiausvyrą. Būtinai
mažinama smegenų edema (patinimas) – osmosiniais diuretikais. Gydomi
traukuliai ir kiti simptomai.
Pagrindinis gydymo metodas –
operacija. Šią operaciją atlieka neurochirurgai. Jos metu šalinama
kraujosrūva smegenyse, ar po jų dangalais. Bėda tik, kad ne visada
galima ją atlikti, nes smegenys – sudėtingas organas ir dažnai neišeina
operuoti tam tikrų jų vietų, nepažeidžiant gyvybiškai svarbių zonų.
PROFILAKTIKA
Nėra.