Kiaulytė
APIBRĖŽIMAS
Epideminiu
parotitu, kiaulyte, vadinama virusinė liga, dažniausiai pasireiškianti
seroziniu paausinių ir kitų seilių bei lytinių liauku uždegimu. Ji
epidemiškai plinta tarp imlių žmonių.
EPIDEMIOLOGIJA
Parotitu
sergama kasmet, ypač rudenį ir žiemą. Pasitaiko epidemijų vaikų
darželiuose, mokyklose, bendrabučiuose, kariniuose daliniuose. Ligai
ypač imlūs vaikai nuo 5 iki 15 metų. Kūdikiai parotitu neserga, o maži
vaikai serga retai.
Infekcijos šaltinis yra ligonis nuo
paskutiniųjų inkubacinio periodo dienų iki 9 ligos dienos. Užkrečiama
oro lašeliniu būdu, taip pat per seilėmis užkrėstus bendrai naudojamus
indus, šaukštus, žaislus. Parotitas plinta lėčiau nei tymai ar gripas,
nes užsikrečia tik arti ligonio esantys žmonės. Tai paaiškinama tuo, kad
ligonis dažniausiai nekosti, o tirštų seilių lašeliai netoli pasklinda.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Ligos
sukelėjas yra virusas. Virusą sudaro gana stambios molekulės, jis gali
agliutinuoti ir hemolizuoti eritrocitus. Viruso kultūros gaunamos
užkrėtus ligonio seilėmis vištos embrionus. Taip at ligonio seilėmis
pavyksta užkrėsti beždžiones. Virusas neatsparus dideliai temperatūrai,
išdžiuvimui, saulės šviesai ir dezinfekuojančioms medžiagoms.
Parotito
virusas patenka į kraują pro burnos ir nosiaryklės gleivinę. Jis
pažeidžia ne tik paausines, bet ir kitas seilių liaukas (pažandines,
paliežuvines), taip pat kasą, skydliaukę bei lytines liaukas ir net
smegenų dangalus. Liaukų latakais virusas išsiskiria su seilėmis.
Pasireiškia
liaukų serozinis uždegimas, jungiamojo audinio ir kapsulės patinimas,
aplink liaukų latakus susikaupia limfocitų. Latakus apima katarinis
uždegimas: jie išsiplečia, būna pilni baltyminės masės su negausiomis
ląstelėmis. Pūlinio proceso paprastai nebūna. Panašiai pakinta ir
lytinės liaukos, tik jos nuo uždegimo dažniau atrofuojasi. Kasos
uždegimas retkarčiais baigiasi insulininio aparato atrofija.
Nustatomas
serozinis smegenų dangalų uždegimas su ryškia aplinkinių audinių
infiltracija limfocitais. Kai encefalito eiga sunki, smegenyse būna
kraujosrūvų ir uždegimo židinių.
Persirgusiems epideminiu parotitu susidaro gana pastovus imunitetas. Kartotinai serga apie 4 proc. ligonių.
KLINIKA
Inkubacinis
periodas 11-21d. (dažniausiai 15-19d.). Galimi prodrominiai reiškiniai:
silpnumas, galvos skausmai, miego sutrikimas, jie trunka 1-2d.
Dažniausiai liga prasideda ūmiai pakilus temperatūrai iki 38-39ºC ir
daugiau, atsiradus seilių liaukų padidėjimui ir skausmingumui. Pradžioj
seilių liaukų pažeidimas dažniausiai būna vienpusis, o tik po 1-2d
atsiranda ir kitos pusės seilių liaukos patinimas. Gali būti pažeistos
ir kitos seilių liaukos – paliežuvinė, pažandikaulinė. Dažniausiai
liaukos pažeidžiamos ne visos iš karto, o palaipsniui. Procesas gali
būti ir izoliuotas (kai pažeidžiama kuri nors viena liauka). Izoliuotas
paliežuvinės liaukos, kasos ir lytinių liaukų pažeidimas – labai retas.
Dažniausia lokalizacija – parotidinė liauka, pažadikaulinė liauka. Esant
parotidinės liaukos pažeidimui, būna burnos gleivinės pakitimų:
patinimas ir paraudimas apie išorinę latako angą. Naujų liaukų
įtraukimas yra lydimas naujo temperatūros pakilimo.
Beveik visiems
ligoniams būna CNS pažeidimas. Kliniškai tai pasireiškia: galvos
skausmu, miego sutrikimu, silpnai išreikštais meninginiais simptomais,
sunkesniais atvejais – meningoencefalito simptomai. Neretai parotitinė
infekcija pasireiškia tik CNS pažeidimu- meningitu ar meningoencefalitu.
Parotidinės
infekcijos metu dažnai būna – pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas,
apetito stoka, obstipacija, kartais – viduriavimas. Šie simptomai gali
rodyti kasos pažeidimą.
Infekcijai būdinga banguota eiga, su
pakartotinais temperatūros pakilimais, tai parodo, kad į procesą
įtraukiamos kitos liaukos ar CNS. Liga dažnai baigiasi gerybiškai.
Pažeistų liaukų patinimas tęsiasi 5-7d., liaukų supūliavimo nebūna.
DIAGNOSTIKA
Specifiniai
tyrimai kiaulytės diagnostikai atliekami tik išskirtiniais atvejais
(kraujo serume galima rasti antikūnų prieš kiaulytės virusą). Kadangi
serologinės diagnostikos tyrimo metodai yra brangūs, visgi dažniausiai
liga yra diagnozuojama remiantis anamneze (ligonio skundais), bei
bendrais laboratoriniais tyrimais (atlikus bendrąjį kraujo tyrimą
randamas padidėjęs leukocitų kiekis).
GYDYMAS
Kadangi
kiaulytė yra virusų sukeltas susirgimas, jokio specifinio gydymo šiai
ligai nėra. Ligoniai dažniausiai gydosi namie. Liaukų uždegimą
efektyviai mažina šildomieji kompresai. Kadangi sergant kiaulyte dažnai
yra sunku kramtyti, ryti, patariama valgyti sutrintą, vandenyje ar
garuose virtą maistą. Jei pakyla labai aukšta temperatūra (daugiau nei
38,5 laipsniai) ir vargina labai bloga savijauta, galima išgerti
karščiavimą slopinančių vaistų (aspirino, analgino).
PROFILAKTIKA
Ligoniai
izoliuojami namie 9 dienas, tik sunkiai sergantieji, taip pat kai liga
komplikuojasi meningitu, pankreatitu, hospitalizuojami. Su ligoniu
bendravę parotitu nesirgę vaikai stebimi ir izoliuojami namie nuo 10 iki
21 dienos. Dezinfekcija židinyje nereikalinga. Aktyviai imunizacijai
vartojama gyva vakcina, 15 – 18 mėn. vaikams – kartu su skiepais nuo
tymų.