KU KARŠLIGĖ
APIBRĖŽIMAS
Ku
karštligė yra zoonozė, kurią sukelia Coxiella burnetii. Tai ūmi infekcinė liga,
kuri pasireiškia karščiavimu, organizmo intoksikacija, blužnies padidėjimu,
pneumonija.
EPIDEMIOLOGIJA
Šis
patogenas yra išplitęs daugelyje Amerikos ir Europos šalių, o didžiausias
sergamumas Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regionuose. Lietuvoje buvę Ku
karštlige sirgusių asmenų, kurie užsikrėtė kitose šalyse. Pasaulio gyvūnų
sveikatos organizacija ku karštligę įtraukė į sąrašą ligų, kurios būdingos
daugeliui naminių ir laukinių gyvūnų rūšių (žinduoliams, paukščiams, ropliams,
nariuotakojams).Žmonės infekcija gali užsikrėsti nuo sergančių gyvulių,
dažniausiai nuo avių, ožkų ir galvijų.Nuo gyvulių žmonės užsikrečia kontakto
būdu, taip pat per mėsą ir pieną. Galima užsikrėsti ir per orą (užkrėstų pašarų
dulkės),kartais- įkandus erkėms. Ku karštlige dažniausiai serga veterinarijos
gydytojai, gyvūnų laikytojai, skerdyklų darbuotojai. Žmogus nuo žmogaus
paprastai neužsikrečia.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Sukėlėjas-
riketsija Coxiella burnetii yra
viduląstelinis parazitas. C. burnetii
– atspari karščiui, išdžiovinimui ir daugeliui dezinfektantų, tačiau jautrios
kai kuriems antibiotikams (tetraciklinų gupės antibiotikams, levomicetinui). Sukėlėjas
patenka per virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, akių junginės gleivinę, rečiau
pro pažeistą odą ar įkandus erkei. Nuo C. Burnetii patekimo būdo priklauso ir
klinika, pavyzdžiui jei sukėlėjas patenka per kvėpavimo takus- didelė
pneumonijos rizika. Iš patekimo vietos patogenaspatenka į kraują ir pasklinda
po visą organizmą.
KLINIKA
Po užsikrėtimo
praėjus vidutiniškai 2 savaitėms, pasireiškia ūmiai atsiradęs karščiavimas iki
39-40 laipsnių temperatūros, šaltkrėtis, bendras silpnumas, sausas kosulys,
nemiga, pablogėja apetitas, skauda galvą, ypač kaktos srityje ir apie akis,
padidėja kepenys ir blužnis. Kartais pasitaiko ir lengva ligos forma, kuomet
temperatūra pakyla tik iki 37,3-38,5°C. Tinkamai gydant karščiuojama ne ilgiau
kaip 10 dienų. Užsikrėtus per orą, gali išsivistyti pneumonija, kuri labai
apsunkina ligos eigą. Labai retai pasitaiko lėtinė ligos forma. Dažniausiai
taip atsitinka, kuomet liga negydoma arba žmogaus imunitetas labai nusilpęs.
Sergant lėtine ku karštine mėnesiais tęsiasi intoksikacijos reiškiniai, vargina
šiek tiek padidėjusi temperatūra, silpnumas, negalavimas.
DIAGNOSTIKA
Įtarti ku
karštligę galima, jei asmuo lankėsi vietovėse, kur pasitaiko ligos atvejų,
tačiau jos diagnostika sunki dėl simptomų įvairovės. Diagnozei patvirtinti
atliekami serologiniai tyrimai- kraujyje ieškoma C. burnetii antigenų ir
antikūnių prieš sukėlėją.
GYDYMAS
Gydoma
tetraciklinų grupės antibiotikais- duodama gerti doksiciklino, efektas turi
pasireikšti jau po 2-3 parų, o jei ligonio būklė negerėja, siekiant geresnio
efekto, vaistas švirkščiamas į veną. Gydymas tęsiamas
15-21 dieną. Alternatyvūs vaistai- rifampicinas, eritromicinas. Jei liga lėtinė
gydoma rifampicino ir doksiciklino deriniu. Taip pat ligonio būklei gerinti
duodama gerti daug skysčių, tirpalai lašinami į veną. Skiriama nesteroidinių
priešuždegiminių vaistų, alergiją mažinančių vaistų.
PROFILAKTIKA
•Siekiant išvengti infekcijos plitimo,
gyvūnai gali būti vakcinuojami;
•Endeminėse vietovėse galima taikyti
rizikos grupių asmenų imunoprofilaktiką;
•Sergančius gyvulius turi prižiūrėti nuo
ku karštligės vakcinuoti asmenys;
•Taip pat asmenims, ypač
kontaktuojantiems su gyvuliais, rekomenduojama laikytis higienos įpročių;
•Pieną patartina gerti pasterilizuotą.