Kurtumas
APIBRĖŽIMAS
Kurtumas
reiškia, kad žmogus negali girdėti garso signalų (garsai ir balso
intonacija) klausos kanalu – ausimi. Skiriamos dvi kurtumo rūšys –
ikikalbinis ir pokalbinis kurtumas. Apkursti reiškia prarasti svarbų
ryšį su girdinčiųjų pasauliu. Jūs negalite girdėti, ką sako kiti. Jūs
negirdite savo paties balso. Tai gali būti itin skaudi patirtis žmonėms,
kuriems būdingas pokalbinis kurtumas, tačiau ne tiems, kurių kurtumas –
ikikalbinis.
EPIDEMIOLOGIJA
Atsiradus
kochlearinio implanto galimyb ms, neprigirdinčių žmonių mažėja.
Gyventojų statstikos registre nurodoma, kad apie 2-3% Lietuvos gyventojų
negali gird ti be klausos aparatų. Klausa labai svarbi vaiko raidoje.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Kurtumas
turi skirtingus laipsnius. Vieni gali kažką girdėti, naudoja klausos
aparatus. Kiti visiškai nieko negirdi. Kurtumas nustatomas dviem skal m –
viena matuoja garsus decibelais, kita hercais. Dauguma žmonių n ra
visai kurti, jie gali kažką gird ti pagal tų skalių matavimus. Pagal
decibelus, slenkstis yra 0 dB. Jei hercais, girdime nuo 20-20000 Hz. Kai
kalbame, dažnis yra nuo 250 iki 4000 Hz. Kalbant apie garso
intensyvumą, jau 20-25 dB prarasti yra prastai. Jei slenkstis yra 40 dB,
tai dar gali girdėti, kai kalba, jei labai klauso. Bet tada sunkiau
pasteb ti, kada pradeda kalbėti – nepatraukia dėmesio. Jei prarandami 55
dB, žmogus girdės kažkokius garsus, bet jam bus sunku juos
intepretuoti, tada gal tų padėti specialios priemonės. Jomis galima
gauti apie 30 dB, kartais ir daugiau. Jei prarandami 55 dB, prasideda
sunkios problemos, o jei praradimas jau > 95 dB, tai gali girdėti
labai didelius garsus – pneumatinio plaktuko, bet tai daugiau d l
vibracijos, o ne dėl paties triukšmo. Sakoma, kad daugiau nei 95 dB
praradimas yra labai gilus, tada jau kurčias.
Klausos sutrikimo
laipsnis nustatomas pagal geresnės ausies toninės audiogramos duomenis.
Lietuvoje naudojama Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) klausos
sutrikimo klasifikacija:
– normali klausa, kai girdi garsus nuo 0-25 dB;
– nežymaus klausos sutrikimo laipsnis iki 25-40 dB;
– vidutinis klausos sutrikimo laipsnis (41-55 dB);
– žymus klausos sutrikimo laipsnis (56-70 dB);
– labai žymus klausos sutrikimo laipsnis (71-90 dB);
– kurtumas (>90 dB).
Klausos
sutrikimo priežastys gali būti įgimtos (kai klausos sutrikimas
nustatomas gimus arba ankstyvame vaiko amžiuje) arba įgytos (kai klausos
sutrikimas atsiranda vėliau). Pagrindinės klausos sutrikimo priežastys:
– Genetinis sutrikimas ir paveldėjimas – nulemti genetinių sutrikimų (Ašerio, Dauno, Vardenburgo ir kt.) ar paveldimi.
– Infekcija ir virusinės ligos – gripas, tymai, skarlatina, raudonukė, meningitas, virusinis hepatitas ir pan.
–
Intoksikacija – gyvsidabris, švinas, fosforas, benzinas, ototoksiniai
antibiotikai, acetisalicilinės rūgšties preparatai, diuretikai.
–
Trauma – gimdymo komplikacija (priešlaikinis gimdymas, deguonies
trūkumas), akustinė trauma (fejerverkai, garsi muzika, darbas triukšme),
baro trauma, galvos smegenų trauma, elektrotrauma, ausies sužalojimas
(būgnelio plyšimas, aštraus daikto ar svetimkūnio patekimas į ausį).
–
Vidaus organų susirgimai – širdies kraujagyslių sistemos ligos, kraujo
ligos, inkstų ligos, endokrininės ligos, vitaminų stoka, spindulin liga,
stuburo kaklo dalies spondiliozė.
– Centrinės nervų sistemos
susirgimai – galvos smegenų išemin liga, kraujagyslių spazmai,
encefalitai, epilepsija, išs tin sklerozė, aterosklerozė, neuronavikai.
–
Klausos organo ligos besikomplikuojančios kurtumu – ūmus ir lėtinis
otitas, otosklerozė, Menjerio liga, senatvinis prikurtimas.
– Kai
kuriais atvejais yra sudėtinga nustatyti klausos sutrikimo priežastį.
Jei audiologai nenustato tikslios ligos priežasties, vis tiek ji gali
būti susijusi su anksčiau išvardintais faktoriais.
KLINIKA
Pagal klausos organo pažeidimą yra du klausos sutrikimo tipai:
– Laidumo sutrikimas yra išorinės ar vidurinės ausies pakenkimas dėl
ausies kaušelio, landos, būgnelio ar klausos kauliukų grandinės
pažeidimo. Garso bangos, judančios per pažeistą ausies dalį yra
blokuojamos ir todėl girdimi silpni ar prislopinti garsai. Klausos
pablogėjimas gali būti ir dėl susikaupusio sieros kamščio ausyje.
– Neurosensorinis sutrikimas išsivysto dėl vidin s ausies pakenkimo
sraigėje arba centrinėje klausos analizatoriaus dalyje. Garso bangos per
išorinę ir vidurinę ausį praleidžiamos normaliai, bet vidin ausis
negali priimti virpesių arba perduoti jų į galvos smegenis. Dažnai
girdimi iškreipti ar prislopinti garsai. Tam tikro dažnumo garsus
(dažniausiai aukštus) sunku girdėti.
DIAGNOSTIKA
Kai
vertiname klausą, reikia išsiaiškinti tiek intensyvumą, tiek dažnumą,
nes gali būti, kad skirtingo dažnio garsus jie girdi jiems esant
skirtingo intensyvumo. Kurtumas gali reikšti skirtingų dalykų praradimą –
pavyzdžiui, balsės yra žemiau 1000 Hz, o priebals s – virš 1000 Hz.
(pabandykite pasakyti draugei tik iš balsių žodį, arba tik iš
priebalsių, ir pasakykite, kuris informatyvesnis). Priebalses girdėti
yra naudingiau. Priebalsės yra kokia 15 dB tylesnės nei balsės.