LAIMO LIGA
APIBRĖŽIMAS
Laimo
liga (dar vadinama Laimo borelioze) – tai erkių platinama sisteminė
infekcinė liga, kurią sukelia spirocheta Borrelia burgdorferi, kuri
dažniausiai pažeidžia jungiamąjį audinį ir nervų sistemą. Ligos
pavadinimas kilęs iš Laimo (Lyme) miestelio Konektikuto valstijoje
(JAV). 1975 metais iš šio miestelio buvo gauti pirmieji pranešimai apie
Laimo ligą. Ligos sukėlėją 1982 m. nustatė Willy‘is Burgdorferis, jo
garbei sukėlėjas pavadintas Borrelia burgdorferi.
EPIDEMIOLOGIJA
Borelijas platina Ixodes
rūšies erkės.Erkės, pernešančios borelijas, randamos Šiaurės Amerikoje,
Australijoje ir kai kuriose Azijos šalyse, Europoje, taip pat ir
Lietuvoje.Įvairių autorių duomenimis, kasmet Europoje nustatoma iki 85
000 šios ligos atvejų. Didžiausia rizika susirgti Laimo liga yra
miestelių ir kaimų gyventojams, miško darbininkams, eiguliams,
medžiotojams, ūkininkams, dažniausiems miško lankytojams (grybautojams,
uogautojams), auginantiems naminius gyvūnus, nesIxodes genties erkių
aptinkama miškuose, parkuose. Erkių aktyvumas, beje, kaip ir jų
išgyvenamumas, labai priklauso nuo klimato sąlygų: temperatūros,
drėgmės, gamtinio arealo ypatumų, maitintojų buvimo. Aktyviausios būna
kovo–lapkričio mėnesiais. Pastaruoju metu, vykstant klimato atšilimui,
erkių aktyvumas pailgėjo net iki gruodžio mėnesio. Svarbu ir tai, kad
pastebimas erkių pagausėjimas ir geografinis išplitimas. Statistiškai
skaičiuojama, kad erkių užkrėstumas Lietuvoje galėtų būti nuo 10 iki 48
proc.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Erkės
įsisiurbia žmogui ar gyvūnui ir siurbia jo kraują. Siurbdamos kraują,
erkės gali užsikrėsti borelijomis arba perduoti jas, jei jau yra
užsikrėtusios. Priskaičiuojama apie 200 gyvūnų rūšių, kurių parazitas
gali būti Ixodes rūšies erkė.Dažniausiai erkės minta pelių,
nedidelių paukštelių bei elnių krauju, tačiau įsisiurbia ir žmonėms,
katėms, šunims, arkliams. Erkės praeinančių šiltakraujų gyvūnų laukia
žemuose krūmuose ir aukštoje žolėje.Per dvejus gyvenimo metus erkė
pereina 4 vystymosi stadijas: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi
erkė. Kiekviena judri erkės forma maitinasi tik kartą: lerva ir nimfa –
pavasarį, vasarą, suaugusi erkė – vėlyvą rudenį. Visose vystymosi
stadijose (išskyrus kiaušinėlio) erkė gali užkrėsti žmogų. Erkei
įkandus, borelijosmigruoja iš žarnyno į seilių liaukas ir su seilėmis
pro odą patenka į žmogaus kraujo apytakos sistemą.Labai svarbus erkės
kontakto su žmogumi laikas. Jei erkė bus pašalinta per mažiau nei 24
val. (kai kurių šaltinių teigimu, mažiau nei per 56 val.), tikimybė
užsikrėsti Laimo liga – maža. Per pirmąsias dvi paras erkė pasisavina
nedidelį kraujo kiekį, vyksta jos prisitvirtinimas prie aukos. Praėjus
maždaug 48 val., erkė pradeda intensyviai maitintis. Kuo ilgiau ji
kontaktuoja su žmogumi, tuo didesnė galimybė borelijoms patekti į
žmogaus organizmą.
KLINIKA
Kiekvienam
žmogui Laimo ligos simptomai pasireiškia labai individualiai. Ligos
eigą lemia įvairios priežastys: amžius, gretutinės ligos, širdies ir
kraujagyslių, nervų sistemos būklė.
Pirmasis simptomas, kurį
galima pastebėti praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, – odos
eritema, t. y. paraudusi dėmė. Dažniausiai dėmė būna erkės įsisiurbimo
vietoje, tačiau gali atsirasti ir kitur. Bėrimas yra didesnis nei 3 cm
diametro ir plinta toliau. Ji gali pasiekti net 60–70 cm.Stebimas
„jaučio akies” simptomas – viduryje baltas taškiukas, aplinkui paraudę, o
pats kraštas ryškiai raudonas.. Aplink dėmę gali būti juntamas
maudžiantis skausmas ir tirpimas.Šio laikotarpio trukmė– 4–6 sav.
Pirmoji ligos stadija gali praeiti ir visai be simptomų. Pirmieji
požymiai tuomet atsiranda po 2–3 mėnesių. Vėlyvajam ligos laikotarpiui
(kai borelijų patenka į vidaus organus) būdingi nervų sistemos pažeidimo
simptomai: galvos skausmas, pykinimas, smegenų dangalų uždegimas
(meningitas), rankų, kojų, nugaros skausmas, nugaros smegenų šaknelių
uždegimas, veidinio nervo funkcijos nusilpimas. Vėliau atsiranda sąnarių
uždegimo (kelių, alkūnių, riešų, kulkšnių) simptomų, širdies raumens ir
dangalų uždegimas, inkstų, sėklidžių, akių pažeidimo požymių. Negydant,
liga gali tapti lėtine.
DIAGNOSTIKA
Laimo
ligos požymiai yra nespecifiniai ir dažnai primena kitų ligų simptomus
(virusinių infekcijų, įvairių sąnarių sutrikimų, raumenų skausmų,
lėtinio nuovargio sindromo ar net depresijos).Gydytojas remiasi paciento
ligos istorija ir kūno apžiūra. Deja, daugiau nei pusė pacientų
nenurodo erkes įsisiurbimo fakto. Bet jei pastebimas paraudimas didesnis
kaip 5 cm ir plinta, tyrimai toliau net neatliekami, nes diagnozė yra
aiški.
Kai abejojama dėl diagnozės, atliekami laboratoriniai
kraujo tyrimai ir tiriamas nugaros smegenų skystis. Tačiau šiuo metu
nėra pakankamai jautrių ir specifiškų bei standartizuotų laboratorinės
dignostikos metodų. Tyrimai nėra visiškai patikimi dėl kelių priežasčių:
•jie
informatyvūs tik praėjus daugiau nei dviem savaitėms po užsikrėtimo,
nes tik tuomet kraujo serume aptinkami specifiniai antikūnai prieš
borelijų antigenus;
•žmogaus burnoje yra saprofitinių borelijų,
kurios turi tokius pat antigenus kaip ir borelijos Laimo ligos
sukėlėjos, todėl serologinės reakcijos gali būti teigiamos dėl burnoje
esančių borelijų;
•reakcija gali būti klaidingai teigiama dėl įvairių virusų, reumatoidinio veiksnio;
•kryžminių antikūnų atsiradimą taip pat lemia skiepai nuo leptospirozės ir kt. priežastys.
Paprastai
pirmiausia atliekamas ELISA testas. Juo nustatomi borelijų antikūnai
kraujyje. Šio testo rezultatai ne visada yra patikimi, todėl, gavus
teigiamą rezultatą, atliekamas dar vienas tyrimas, vadinamas Western
blotingu. Jei įtariama, kad pacientas serga lėtiniu Laimo artritu, taip
pat rekomenduojama atlikti polimerazės grandininę reakciją. Šiuo tyrimu
sąnario skystyje nustatomas bakterijų DNR.
GYDYMAS
Laimo
ligai gydyti ankstyvuoju laikotarpiu skiriama geriamųjų antibiotikų:
amoksicilino arba vyresniems nei 8 metų vaikams ir suaugusiems
doksiciklino, arba galima gydyti ir azitromicinu. Gydymo kursas– 2–3
savaitės. Vėlyvuoju ligos laikotarpiu skiriama švirkščiamo į veną ar
raumenis ceftriaksono 2–3 savaites. Šie medikamentai yra efektyvūs, bet
turi įvairių šalutinių poveikių: sumažėja leukocitų skaičius kraujyje,
gali atsirasti tulžies pūslės akmenys, viduriavimas ir kt.
PROFILAKTIKA
Svarbiausia
yra saugotis, kad neįsisiurbtų erkė. Rekomenduojama eiti
pasivaikščioti miškingose, aukšta žole ir krūmais apaugusiose vietovėse
apsivilkus ilgas kelnes užrištais galais, rankogalius reikėtų susisegti,
kad erkės pro jas nepralįstų, patariama avėti guminius batus. Taip pat
reikėtų vilkėti šviesesnius drabužius, kad lengviau erkę pastebėtume.
Cheminiai repelentai gali būti naudojami jais impregnuojant ar purškiant
ant rūbų. N- diethyl- toulamidas (DEET), naudojamas uodų repelentuose,
yra efektyvus vengiant erkių prikibimo prie rūbų. Rutiniška kūno ir rūbų
apžiūra lankantis erkių paplitimo vietovėse ar iš karto po to gali
sumažinti erkių įsisiurbimo galimybę.
Aptikus erkę, reikia kuo
greičiau ją ištraukti. Geriausia, jei tai pavyksta padaryti vienu
judesiu. Traukiant negalima spausti erkės pilvelio, jos sukioti, tepti
aliejumi ar kremu. Žaizdelę reikia nuplauti vandeniu su muilu ir
dezinfekuoti. Ištraukus įsisiurbusią erkę, reikėtų atidžiau stebėti savo
sveikatą ne trumpiau kaip keturias savaites. Jeigu erkės įkandimo vieta
parausta, pablogėja savijauta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Svarbu žinoti, jog net jei persirgote Laimo liga, galite ja susirgti vėl. Dėl vakcinos veiksmingumo ir saugumo abejojama.