
Mažalapė liepa – Tilia cordata Mill.
Liepinių (Tiliaceae) šeimos, daugiametis, iki 25 m aukščio medis. Lapai anksti nukrintančiais prielapiais, pražanginiai, ilgakočiai, 2-8 cm ilgio ir maždaug tokio pat pločio, tamsiai žalia apatine puse, kiek blizgantys, pliki arba tiktai prie gyslų su vienu kitu plaukeliu, kiaušiniški arba beveik apskriti, širdišku, dažnai nesimetrišku pamatu, nusmailėjusia viršūne. Žiedynai su 3-10 žiedų, apie 10 mm diametro, pusiau skėtiniai, kvapūs. Prie kiekvieno žiedyno yra geltonai žalsvas, pailgai lancetiskas, plonas pažiedlapis. Vainikėlis gelsvai balsvas. Kuokelių daug. Piestelės liemenėlis 1, plikas. Purka žvaigždelės pavidalo. Vaisius – 4 8 mm skersmens, kiaušiniškai rutuliškas, iš viršaus neryškiai briaunotas, padengtas minkštu apvalkalu riešutėlis. Sėklos 1-2.
Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio – rugsėjo mėn.
Auga derlingose, drėgnokose priesmėlio ir priemolio dirvose, miškuose, paupiais, sodybose, pakelėse, parkuose. Didžiausi liepynų plotai yra Balbieriškio, Varnabūdės, Padauguvos, Mociškių, Giedraičių, Buktos,, Šunskų ir Stakliškių giriose.
Lietuvoje yra daugiau kaip 10 rūšių ir nemaža formų, bet labiausiai paplitusi mažalapė liepa.
Liepos žieduose yra iki 0,05% eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra alkoholio farnezolio, flavoninio glikozido hesperidino, glikozido tiliacino, saponinų, gleivių, rauginių medžiagų, organinių rūgšęių, cukraus, 21 mg% karotino, iki 580 mg% vitamino C. Lapuose yra fitoncidinių medžiagų.
Vaistams vartojami liepos žiedai (Flores Tiliae). Žydėjimo pradžioje (birželio – liepos mėn.) sodo žirklėmis karpomos žydinčios, vainiko pakraščiuose esančios šakelės. Renkant žiedus, negalima laužyti šakų arba per daug nuo vieno medžio karpyti šakelių. Nupiautos šakelės nešamos į pavėsį ir rankomis nuskinami žiedai kartu su pažiedlapiais. Žiedai, paskleidus juos plonu sluoksniu, džiovinami gerai perpučiamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje. Išdžiūvę žiedai turi būti sveiki, neparaduvę, žalsvai geltoni, malonaus kvapo. Iš 100 kg žalių žiedų’ gaunama apie 30 kg sausų.
Drėgmės sausuose žieduose gali būti ne daugiau kaip 12%, pajuodusių žiedų – ne daugiau kaip 4%, šakelių ir lapų -ne daugiau kaip 1%, peržydėjusių, su vaisiais žiedų – ne daugiau kaip 2%, sugmulkėjusių ir kenkėjų apgadintų žiedų – ne daugiau kaip.2%. Organinių ir mineralinių priemaišų visai negali būti.
Vaistams turėtų būti renkami mažalapės ir plačialapės (T. platyphyllos Scop.) liepos žiedai, bet praktiškai vartojami ir kitų mūsų šalyje augančių liepos rūšių ir formų žiedai.
Liepos žiedų arbata skatina prakaito išsiskyrimą, mažina temperatūrą, ramina kosulį; ja skalaujama burna. Nuo vočių dar geriamas liepos brazdo nuoviras.