MENINGITAS
APIBRĖŽIMAS
Meningitu
vadinamas galvos ir nugaros smegenų minkštųjų dangalų uždegimas.
EPIDEMIOLOGIJA
Bakteriniu
meningitu serga nuo 4,6 iki 10 iš 100 000 gyventojų per metus. Virusinio
meningito sukėlėjai plačiau paplitę, ir juo turėtų būti sergama dažniau, tačiau
ne visi susirgę asmenys patenka į ligoninę, lengvų formų atveju kartais
visiškai ir gana greitai pasveiksta, todėl tikslių duomenų apie sergamumą
virusiniu meningitu nėra.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Meningitą
gali sukelti įvairūs mikroorganizmai, tačiau dažniausi sukėlėjai yra
bakterijos, sukeliančios bakterinį meningitą (dažniausiai meningokokas,
pneumokokas, Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos) ir virusai,
kurie sukelia virusinį meningitą (pūslelinės (Herpes), tymų, epideminio
parotito (kiaulytės), enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti). Koks sukėlėjas
tikėtiniausias bakterinio meningito atveju, priklauso nuo įvairių veiksnių,
tačiau svarbiausias iš jų- ligonio amžius. Rečiau meningitą sukelia grybeliai
(būdingi tik menko atsparumo asmenims), riketsijos ir kiti reti infekciniai
veiksniai.Kai kuriems sukėlėjams būdingas susirgimų sezoniškumas, pvz.,
susirgimų meningokokiniu meningitu padaugėja žiemą ir pavasarį, o enterovirusų
sukeltos ligos dažnesnės vasarą ir rudenį. Bakterijos į centrinę nervų sistemą
gali patekti oro lašeliniu būdu, per kraują, išplisti kontakto keliu iš gretimų
organų ar patekti tiesiogiai iš aplinkos, patyrus galvos traumą. Virusai į
organizmą dažniausiai patenka per kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ar per
šlapimo ir lytinių organų gleivinę, o smegenis pasiekia per kraują arba keliauja
nervų kamienais. Meningitai gali sukelti grėsmingas komplikas – galvos smegenų
uždegimas ir pažeidimas (meningoencefalitas), galvos smegenų pūlinio (absceso)
ar pūlių sankaupos (empiemos) susiformavimas. Galimi liekamieji reiškiniai:
nuovargis, atminties (ypač trumpalaikės) bei dėmesio koncentracijos sutrikimas,
žymiai rečiau – elgesio ar mokymosi, klausos sutrikimai, o itin sunkiais,
komplikuotais atvejais – galvos smegenų pažeidimas, smegenų vandenė,
epilepsija, intelekto defektai. Virusinis meningitas ne visais atvejais toks
grėsmingas, tačiau taip pat būtinas skubus stacionarinis gydymas, nes galima
komplikacija – encefalitas.
KLINIKA
Ligos
simptomai priklauso nuo paciento amžiaus, imuninės būklės, ligos sukėlėjo ir
trukmės. Būdingiausi simptomai- karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų
įtempimas, pykinimas ir/ar vėmimas, šviesos baimė, specifiniais Kerningo ir/ar
Brudzinskio simptomais nustatomi smegenų dangalų dirginimo požymiai. Nors
virusinio ir bakterinio meningito atvejais simptomai iš esmės nesiskiria,
tačiau virusinis meningitas nesukelia tokių ryškių simptomų, ligos eiga nėra
tokia ūmi ir bendra ligonio būklė yra geresnė. Jei meningitas negydomas,
išsivysto sunki organizmo būklė- sutrinka sąmonė, ligonį gali ištikti koma.
DIAGNOSTIKA
Pagrindinis
diagnostinis metodas yra smegenų skysčio tyrimas. Sergant meningitu būna
padidėjęs smegenų skysčio slėgis. Esant bakteriniam meningitui skystis būna
drumstas, balkšvas, o virusinio meningito atveju- bespalvis, skaidrus. Likvore
nustatomas uždegiminių ląstelių, baltymų ir gliukozės kiekis padeda diferencijuoti
bakterinį ir virusinį meningitus. Atliekami mikrobiologiniai ir virusologianiai
likvoro, taip pat kraujo tyrimai. Atsiradus bakterinio meningito komplikacijų,
gali būti atliekami galvos smegenų radiologiniai tyrimai.
GYDYMAS
Skiriasi
bakterinio ir virusinio meningito gydymas. Kuomet ligą sukelia bakterijos, ligos
pradžioje skiriami antibiotikai, veikiantys daugelį bakterijų,o atlikus tyrimus
gydymas keičiamas- pasirenkami konkretų sukėlėją veikiantys antibiotikai. Kai
kuriais atvejais skiriama ir gliukokortikoidų.Sergant virusiniu meningitu,
specifiniai priešvirusiniai vaistai gali būti skiriami tik kai kuriais
atvejais, pvz., Herpes viruso infekcijai gydyti skiriamas acikloviras. Visuomet
svarbus simptominis gydymas:skausmą ir karščiavimą mažinantys vaistai,
tirpalai, palaikantys pakankamą skysčių kiekį organizme ir mažinantys
intoksikaciją, tam tikrais atvejais (esant smegenų pabrinkimui) skiriami
vaistai, išvarantys skysčius iš organizmo.
PROFILAKTIKA
Asmenys, turėję
kontaktą su ligoniais sergančiais meningokokų sukelta infekcija, turėtų gauti
profilaktinę antibiotikų dozę. Patalpas reikėtų gerai išvėdinti. Vykstant į šalis,
kuriose yra didelis sergamumas meningokokine infekcija, patariama pasiskiepyti.
Vakcinuotis patariama ir rizikos grupėms priklausantiems asmenims (tiems, kurių
blužnis pašalinta, laboratorijų darbuotojams ir t.t.).Svarbus savalaikis visų
infekcinių ligų, kurios gali tapti meningito priežastimi, gydymas.