OPALIGĖ
APIBRĖŽIMAS
Opaligė-
tai yra lėtinė recidyvuojanti liga, kuri pasireiškia opų atsiradimu virškinimo
trakto gleivinėje. Opos gali susidaryti skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje.
EPIDEMIOLOGIJA
Opalige
serga apie 10 procentų visų pasaulio gyventojų. Pavojingos yra opų
komplikacijos (opos prakiurimas, kraujavimas) ir nuo jų miršta apie 1-3
procentai gyventojų. Vakarų šalyse sergamumas opalige mažėja ir manoma, kad tam
įtakos turi Helicobacter pylori
išnaikinimas. Opaligės yra pavojingesnės vyresnio amžiaus žmonėms.
Dvylikapirštė opaligė pasitaiko dažniau nei skrandžio opaligė.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Pagindiniai
opaligę sukeliantys veiksniai yra Helicobacter pylori infekcija ir
nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas. H.pylori infekciją sukelia spiralinė
bakterija, įsikūrusi skrandžio gleivinės sluoksnyje. Manoma, kad šia bakterija
užsikrėtę net 80 procentų pasaulio gyventojų, tačiau tik
10 procentų užsikrėtusių suserga opalige. Tai lemia bakterijų kiekis skrandyje,
pačių bakterijų agresyvumas, organizmo atsparumas ir kiti veiksniai. H. Pylori
pasižymi ypatingomis, kitoms bakterijoms nebūdingomis savybėmis, kurios leidžia
jai įsikurti ir išlikti skrandžio gleivinėje. H.pylori infekcija dažniau
sukelia dvylikapirštės žarnos opaligę. Kitas svarbus veiksnys ligos atsiradimui
yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo- diklofenakas, indometacinas, ibuprofenas
ir kt. Šių vaistų vartojimas ilgą laiką dažniau sukelia skrandžio opinę ligą.
H. Pylori infekcija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas veikia kaip
agresyvūs faktoriai, kurie kartu su druskos rūgštimi, kasos fermentais ir kt.gleivinę
žalojančiais veiksniaisįveikia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos apsauginių
veiksnių (gleivės, kraujotaka, prostaglandinai ir kt.) poveikį ir lemia opų
atsiradimą.Kiti opų atsiradimą predisponuojantys veiksniai: genetinis
paveldėjimas, rūkymas, stresas, alkoholis, kava, mityba.
KLINIKA
Ligos simptomai
atsiranda spontaniškai, pasireiškia pilvo diskomfortas ar deginantis,
graužiantis skausmas. Kartu jaučiamas
pykinimas, vemiama, vargina rėmuo. Esant skrandžio opligei, maistas skausmą
provokuoja, skausmas sustiprėja praėjus 0,5 – 3 valandoms po valgio.
Dvylikapirštės žarnos oplaigės atveju skausmas sustiprėja nevalgius, naktį ir
jeigu šiek tiek pavalgoma – skausmas susilpnėja. Didžiausią pavojų kelia opų
komplikacijos –kraujavimas, perforacija (opos prakiurimas), penetracija
(peraugimas į gretimus organus), virškinamojo trakto susiaurėjimas. Taigi, jei
žmogus, sergantis opalige, staiga pradeda kraujuoti iš virškinamojo trakto
(pasituština ar vemia su krauju), pajunta staigų į durklo dūrį panašų skausmą,
jo būklė sparčiai blogėja, tai rodo, kad opaligė galėjo komplikuotis- reikia
nedelsiant kreiptis pagalbos.
DIAGNOSTIKA
Opaligė
diagnozuojama remiantis klinika ir instrumentiniais tyrimais-
fibrogastroduodenoskopija ir rentgenologiniu tyrimu. Atliekant fibrogastroduodenoskopiją
reikalingas ligonio pasiruošimas- tyrimas atliekamas ryte, pacientas po nakties
turi būti nevalgęs ir negėręs. Tyrimo metu endoskopuotojas apžiūri skrandžio ir
dvylikapirštės žarnos gleivinę, paimami audinio gabaliukai histologiniam ištyrimui.
Rentgenologinio tyrimo metu pacientas išgeria bario kontrasto ir tuomet daroma
skrandžio rentgeno nuotrauka. Diagnozuojant opaligę taip pat svarbu nustatyti
ar pacientas neužsikrėtęs H.pylori infekcija. Bakterija nustatoma invaziniais
ir neinvaziniais tyrimais. Neinvaziniai tyrimai- tai šlapalo kvėpavimo mėginys,
bakterijos antigenų nustatymas išmatose, serologiniai tyrimai. Invazinis ir
plačiausiai naudojamas tyrimas- ureazės mėginys. Endoskopinio tyrimo metu
paimtas audinio gabaliukas dedamas į terpę su indikatorine medžiaga ir jei
terpė nusidažo raudonai- testas teigiamas. Kiti invaziniai tyrimai-
histologinis ir bakteriologinis tyrimas (atliekamas labai retai).
GYDYMAS
Gydymas remiasi
tuo, kad siekiama išnaikinti H.pylori infekciją ir sumažinti skrandžio rūgšties
sekreciją. Skrandžio rūgšties sekretiją mažinantys medikamentai- protonų
sirblio inhibitoriai (omeprazolis, lanzoprazolis ir kt.) ir histamino
receptorių blokatoriai (ranitidinas, famotidinas). H. pylori infekcija
naikinama antibiotikais- klaritromicinas, amoksicilinas, metronidazolis.
Gydytojas, atsižvelgdamas į klinikinę situaciją, parenką šių vaistų derinį ir
sudaro gydymo planą.
PROFILAKTIKA
Norint
išvengti ligos reikia laikytis mitybos taisyklių, vengti ligą provokuojančių
veiksnių (rūkymas, alkoholis, kava).
Susirgus
opalige, reiktų nebevartoti vaistų nuo uždegimo. Svarbu reguliariai maitintis,
nevartoti aštraus maisto (pvz., svogūnų, česnakų, aštrių padažų), marinuotų,
rūkytų, riebių produktų, gazuoto vandens, kavos ( nes kava gali sustiprinti
skausmus skrandyje, todėl būtinai reikia vengti nekokybiškos kavos ir pernelyg
didelio jos kiekio), alkoholio. Patartina taip pat mesti rūkyti. Tinka pieno
produktai, košės, šviežių bulvių sultys,
bananai, neriebi mėsa, žuvis, troškintos daržovės, gemalų dripsniai,
medus ir kt.