Osteomielitas
APIBRĖŽIMAS
Osteomielitas
– tai bakterijų sukelta infekcinė kaulo liga. Tai kaulų čiulpų
uždegimas, kuris kartais išplinta ir į kaulą bei ankaulį. Ligai
pasireikšti įtakos gali turėti imuniteto ypatybės, sukėlėjų
virulentiškumas, patekusių bakterijų kiekis, peršalimai, traumos,
persirgtos kitos ligos, vitaminų stoka ir pan.
EPIDEMIOLOGIJA
Didesnį
polinkį sirgti osteomielitu turi labai maži vaikai, labai seni žmonės,
ypač turintys pragulų, taip pat žmonės, sergantys cukriniu diabetu,
ateroskleroze, tie, kuriems atliekamos hemodializės (susidaro galimybė
bakterijoms patekti į kraują) ar sąnarių protezavimo, kaulų sutvirtinimo
plokštelėmis ar vinimis operacijos.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Osteomielitai skirstomi į:
- Hematogeninį, kai infekcija patenka iš infekcinio židinio, galinčio
būti bet kurioje organizmo vietų (įvairūs pūliniai, sinusitas, ausų
uždegimas ir pan.). - Trauminį, kai infekcija patenka per atviras žaizdas, traumas ar operacijas.
Dažniausias
ligos sukėlėjas – auksinis stafilokokas (S. aureus), bet retai galimi
ir kiti sukėlėjai. Uždegimas dažniausiai apima ilguosius kaulus
(šlaunikaulis, blauzdikaulis, žastikaulis).
Kaulų čiulpai
supūliuoja, per kelias diena pūliai prasiskverbia po ankauliu, vėliau
gali supūliuoti ir aplinkiniai minkštieji audiniai – raumenys, poodinis
sluoksnis. Po dviejų savaičių, sutrikus kaulo mitybai gali atitrūkti
kaulo fragmentas – sekvestras. Gali formuotis fistulė – angelė,
atsiverianti į odą. Per ją sunkiasi pūliai.
Naujagimių osteomielitas
vystosi daug greičiau. Infekcija lengviau patenka į sąnarį, liga gali
deformuoti kaulus ir sąnarius. Naujagimiams didelė tikimybė mirti nuo
osteomielito per kelias dienas.
Infekcija iš kaulo gali plisti į
gretimus organus, sukeldama artritą (pūlingą sąnario uždegimą), pūlingą
pleuritą, perikarditą, peritonitą (pūlių susikaupimas aplink plaučius,
širdį ar pilvo ertmėje), įvairių sričių pūlinius, meningitą, kraujo
užkrėtimą (sepsį). Ypač pavojingas stuburo osteomielitas – negydomas jis
gali pažeisti nugaros smegenis, ir net baigtis mirtimi. Laiku tinkamai
negydytas osteomielitas tampa lėtiniu, trunka mėnesiais ir metais,
dažnai suardo kaulą, susidaro negyjančios fistulės, per kurias pūliai ir
kaulo nuolaužos teka į išorę.
KLINIKA
Simptomai:
- Galūnių skausmai
- Karščiavimas
- Nugaros skausmas
- Stuburo judesių ribotumas
- Nugaros raumenų įsitempimas
- Pažeistos galūnės karštis
- Fistulė.
Hematogeninio
osteomielito bei potrauminio osteomielito simptomai šiek tiek skiriasi.
Hematogeniniam osteomielitui būdingas nugaros skausmas, stiprėjantis
judant, nepraeinantis nuo šilumos procedūrų, skausmą malšinančių vaistų
(analgetikų) poveikio ar poilsio; skausmingas nugaros raumenų
įsitempimas; stuburo judesių apribojimas, gali būti karščiavimas
(temperatūra būna neaukšta).
Vaikų hematogeniniam osteomielitui
būdinga staiga pakilusi temperatūra; vienos galūnės skausmas, tinimas,
kūdikis tarsi saugo pažeistą galūnę, mažiau judina.
Potrauminio
osteomielito požymiai: lokalizuotas skausmas, pažeistos vietos karštis,
patinimas, paraudimas, fistulės (negyjančios žaizdelės, per kurias
sunkiasi pūliai ir yrančio kaulo dalelės). Sergant hematogeniniu
osteomielitu, ligos pradžioje kaulų infekcija būna nepastebima – vyrauja
kiti simptomai (šlapimo takų infekcijos, plaučių uždegimo, kraujo
užkrėtimo-sepsio, kitų infekcijų). Kaulų pažeidimo požymiai atsiranda
palengva, pradžia dažniausiai neryški, ilgainiui progresuojanti.
Pradėjus gydymą tinkamais antibiotikais, jau po 2-3 dienų pastebimas
pagerėjimas – nukrenta temperatūra, sumažėja skausmas, tinimas.
DIAGNOSTIKA
- Rengenologinis tyrimas (informatyvus tik po 2 savaičių, matomas kaulo
išretėjimas ir antkaulio sutankėjimas. Jei uždegimas apima sąnarį – šis
praplatėja. Vėliau galima matyti sekvestrus). - Punkcija. Punktuojant pažeistą vieta galima ištraukti pūlių. Tai patvirtina osteomielito diagnozę.
GYDYMAS
Antibiotikų
kursas – dažniausiai pradedama gydyti leidžiamais į veną antibiotikais,
kartais net dviem iš karto. Sulaukus kraujo, sąnarių skysčio pasėlių
atsakymų, antibiotikai gali būti keičiami (pasirenkami vaistai, kuriems
jautrios išaugusios pasėliuose bakterijos). Gydymas antibiotikais
skiriamas 6-8 savaites, po 4-6 savaičių gydymo pereinama prie geriamų
antibiotikų. Operacija: dažniausiai vien antibiotikų neužtenka, kad būtų
įveikti mikrobai, ir kaulas išsivalytų, ypač jei liga lėtinė.
Operacinio gydymo principas – pašalinti pakenktą kaulo dalį, o likusią
ertmę užpildyti sveiku kaulu. Retais atvejais, kai žmogus serga
gretutinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, ateroskleroze), kurios
apsunkina ligos eigą ir sveikimą, gali tekti amputuoti pažeistą galūnę.
Pažeistos galūnės imobilizacija gipsu ar kitu įtvaru. Jei pažeistas
stuburas, gali būti taikomas stuburo tempimas. Periodiškai atveriami ir
išvalomi susidarę pūliniai.
PROFILAKTIKA
- Tinkamai gydyti bet kokias infekcines ligas.
- Gerai maitinkitės, valgykite pakankamai kaloringą, daug baltymų ir vitaminų turinti maistą.
-
Pažeistai galūnei ar stuburui turi būti suteikta visiška ramybė, tam
dedami gipso ar kitokie įtvarai. Sveikimo periodu, kai gydytojas leis
pradėti galūnę judinti ir mankštinti, bus reikalinga raumenų jėgą ir
sąnario lankstumą gražinanti mankšta, fizioterapinės procedūros.