PAPRASTOJI
PŪSLELINĖ
APIBRĖŽIMAS
Paprastoji
pūslelinė – tai viruso sukelta infekcinė liga, kuri pažeidžia odą, gleivines,
nervų sistemą, retais atvejais ir vidaus organus. Esti pirminė ir antrinė,
kartojasi dažniausiai toje pačioje vietoje.
EPIDEMIOLOGIJA
Paprastoji
pūslelinė yra viena iš labiausiai paplitusių žmogaus virusinių infekcijų – šį
virusą nešioja beveik 90 proc. populiacijos, vyresnių kaip 40 metų amžiaus
žmonių grupėje. Užsikrečiama bučiuojantis, lytiškai santykiaujant ir gimstant.
Žmogus, sergantis aktyvia ir rečiau slapta (simptomų nejuntantys viruso
nešiotojai) infekcija, yra vienintelis viruso infekcijos šaltinis.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Paprastąją
pūslelinę sukelia Herpes simplex
virusas, kurio nukleino rūgštis yra DNR. Šis virusas yra 2 tipų:HSV1 ir HSV2.
HSV1 dažniau pažeidžia lūpas, nosį, o HSV2- lyties organus. Žmogus nuo žmogaus
užsikrečia tiesioginio kontakto būdu, kuomet pažeista oda ar gleivinės, taip
pat užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu ar lytiniu būdu. Paprastajai
pūslelinei nebūdingas sezoniškumas. Užsikrėtus herpes infekcija, virusas visam
gyvenimui įsitvirtina žmogaus organizme (gleivinėje, odoje, nerviniuose
mazguose). Ligos paūmėjimai, dažniausiai pasireiškiantys tose pačiose vietose,
kaitaliojasi su besimptomiais periodais. Infekcijos paūmėjimą išprovokuoja
įvairūs veiksniai: viršutinių kvėpavimo takų infekcija, ultravioletiniai
spinduliai, aukšta temperatūra, peršalimas, odos traumos, nuovargis,
psichologiniai stresai, menstruacijos. Kartais aiškios priežasties nebūna.
KLINIKA
Nuo užsikrėtimo
momento iki simptomų pasireiškimo gali praeiti nuo 2 iki 20 dienų. Pirminė
infekcija dažniausiai būna besimptomė, tačiau kartais gali pasireikšti bendri
požymiai, rodantys uždegimą. Vaikams pirminė infekcija dažnai pasireiškia
gingivitu ar stomatitu. Praėjus pirminės infekcijos požymiams liga niekur
nedingsta- vos tik susilpnėjus žmogaus imunitetui ar atsiradus ligą
provokuojantiems veiksniams pasireiškia pūslelinės recidyvai- staiga,
dažniausiai po persirgtos kokios nors kitos ligos, ant veido, lūpų, nosies
atsiranda smulkių, grupelėmis išsidėsčiusių pūslelių, pripildytų skaidraus
skysčio. Pažeista vieta patinsta, skauda, tempia, niežti, oda būna karšta.
Šiuos simptomus gali lydėti ir bendras negalavimas, vietinių limfinių mazgų
padidėjimas. Po kurio laiko jos drumsčiasi, centras įdumba, suirus atsiranda
erozijų ir šašų. Dažniausiai žaizdelės sugyja nepalikdamos randų, tik kartais
gali išlikti dėmelių buvusių šašų vietoje. Recidyvai kartojasi paprastai toje
pačioje vietoje. Reikia nepamiršti, kad Herpes simplex virusas taip pat gali
pažeisti lyties organų sritį, akis, pirštus ir vidaus organus (plaučius,
kepenis, rečiau stemplės gleivinę).
DIAGNOSTIKA
Infekcija
diagnozuojama remiantis būdinga klinika, tačiau kai bėrimas atsiranda
netipiškoje vietoje ir klinika nėra tokia aiški, galima atlikti laboratorinius
tyrimus, kurie nustato viruso DNR tiriamojoje medžiagoje, antikūnius prieš
virusą žmogaus kraujyje.
GYDYMAS
Atsiradus požymiams,
nurodantiems gręsiančią ligą, pavartoti antivirusiniai vaistai gali užslopinti
pūslelių atsiradimą. Herpes simplex gydomas acikloviru, valacikloviru,
famcikloviru, pencikloviru ir tik HSV1 veikiančiu bruvidinu. Infekcijai gydyti
paprastai skiriami geriami vaistai, o esant ligoniams su imuninės sistemos
nepakankamumu ar sergant sunkia lyties organų pūsleline vaistai gali būti
leidžiami į veną. Lokaliems odos ir gleivinės pažeidimams gydyti galima naudoti
tepamą vaisto formą. Atsiradus erozijoms galima naudoti sausinačius
antiseptinius preparatus (Sol. Costellani), esant šašų stadijai naudojami
uždegimą slopinantys preparatai. Reikia vengti plauti vandeniu, liesti rankomis
pažeistą odą ir gleivines. Jei yra burnos gleivinės pažeidimai veiksmingas yra burnos
skalavimas antiseptikais, ramunėlių ekstrakto preparatais ir kt.
PROFILAKTIKA
Pirmiausia
reikia stengtis neužsikrėsti paprastąja pūsleline, nes ši liga įgyjama visam
gyvenimui, todėl patariama vengti artimo kontakto su žmogumi, kuriam
pasireiškusi aktyvi ligos forma- nesibučiuoti, nesinaudoti tais pačiais indais
ar stalo įrankiais. Užsikrėtus infekcija, stiprinant imunitetą (sveikas
gyvenimo būdas, įvairus ir visavertis maistas, mankšta bei pakankamas
miegas) ir apsisaugant nuo ligą
provokuojančių veiksnių, galima išvengti recidyvų.