Podagra

Podagra

APIBRĖŽIMAS

Podagra
(gr. kojų spąstai) – liga, sukeliama purininių medžiagų apykaitos
sutrikimo. Sergant šia liga, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose
labai padidėja šlapimo rūgšties kiekis. Pirmine podagra dažniausiai
serga vidutinio amžiaus vyrai, ypač mažai judantys, valgantys daug
purininių medžiagų turinčio maisto (žuvų, riebios mėsos), vartojantys
alkoholinius gėrimus. Podagrai atsirasti turi reikšmės ir paveldėjimas.

EPIDEMIOLOGIJA

Suserga
vyresni nei 40 metų (40-60 metai), dažniausiai vyrai, aptukę, dirbantys
intelektualų darbą, mėgstantys raudoną vyną arba alų (visi spalvoti
vynai turi daug purinų).

Yra ryšys tarp serumo šlapimo rūgšties
koncentracijos ir intelektualinio pajėgumo. Manoma, kad ŠR, pasižyminti
antioksidantinėmis savybėmis, gali stimuliuoti smegenų žievės ląsteles.
Tuo remiantis bandoma sieti podagrą ir aukštą intelektą. Moterys serga
retai, dažniau po menopauzės.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Šlapimo
rūgšties kiekis kraujyje padidėja dėl to, kad organizmas jos per daug
gamina ar dėl to, kad inkstai nepajėgia pakankamai jos išskirti. To
priežastys gali būti įvairios:

• genetika;
• gausus mėsos, žuvies produktų bei alkoholio vartojimas;
• įvairios kitos kraujo, endokrininės ir medžiagų apykaitos ligos;
• kai kurių vaistų (pvz., šlapimą varančių) vartojimas.

Podagra gali būti:

• pirminė
  – (apie 90%), polinkis sirgti ja paveldimas. Pirminę podagrą gali
  sąlygoti recesyviniu būdu paveldimas fermento hipoksantin-guanin
  fosforiboziltransferazės trūkumas (Lesch-Nyhan sindromas –
  hiperurikemija, podagra, šlapimo takų akmenligė, nervų sistemos
  pažeidimas, silpnaprotystė).
• antrinė – (apie 10%), sąlygoja
  ligos ar patologinės būklės, kurių metu padaugėja šlapimo rūgšties. Šia
  forma, skirtingai nuo pirminės, vienodai serga bet kokio amžiaus moterys
  ir vyrai. Šlapimo rūgšties metabolizmas sutrinka dėl:
  •  Per daug
    pagaminama: mieloproliferaciniai procesai, per didelis epidermio
    ląstelių irimas (psoriazė), alkoholizmas (dėl katabolinių procesų),
    dietos ypatumai – ypač dažnai pasitaiko alaus ir mėsos fabrikų
    darbuotojams;
  • Sumažėjęs išskyrimas dėl: vaistų vartojimo –
    β-blokatoriai, tiazidiniai diuretikai, etambutolis, pirazinamidas,
    ciklosporinas A. Taip pat esant preeklampsijai, švino nefropatijai,
    hiperacidemijai (badavimas, laktatinė acidozė, ketoacidozė,
    alkoholizmas), bet dažniausiai – inkstų nepakankamumas (jį gali sąlygoti
    ir podagrinė nefropatija).

Ligos negydant
vystosi lėtinė podagra su nuolatiniais sąnarių skausmais,
deformacijomis. Susidarę podagriniai mazgeliai gali suardyti sąnarį.
Podagra pažeidžia inkstus – vystosi akmenligė, inkstų uždegimas,
ilgainiui galintys progresuoti iki lėtinio inkstų nepakankamumo.

KLINIKA

Antrinė
podagra prasideda, apsinuodijus švinu, sergant kraujo ir kitomis
ligomis. Sergant podagra, šlapimo rūgšties druskos (uratai) kaupiasi
kremzlėse, sąnarių dangaluose, sausgyslėse, kauluose. Pažeidžiami
sąnariai, dažniausiai pėdos didžiojo piršto antrasis sąnarys. Podagros
priepuolis prasideda naktį, dažniausiai po traumos, kitos sunkios ligos
(insulto, infarkto), nušalus, pervargus. Priepuolį sukelia sąnariuose
nusėdę šlapimo rūgšties kristalai. Pažeistą sąnarį labai skauda, jis
patinsta, parausta. Ligonį krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38–40
laipsnių. Priepuolis paprastai trunka keliolika valandų, kartais kelias
dienas, vis kartojasi. Sąnarys deformuojasi, sutrinka jo judrumas. Ausų
kaušeliuose, akių vokuose, audiniuose apie pažeistus sąnarius susidaro
podagriniai mazgeliai – šlapimo rūgšties druskų sankaupos. Ilgainiui šių
vietų oda atrofuojasi, prakiūra. Priepuolį dažnai lydi stiprus
karščiavimas su šalčio krėtimu, leukocitų, eritrocitų nudėdimo greičio
padidėjimas. Gydant priepuolis paprastai praeina po 1 savaitės (skausmas
po 3 dienų), negydant – gali trukti mėnesį ir būti sunkiai gydomas.

DIAGNOSTIKA

Ligos diagnozė pradžioje dažnai neteisinga nes liga nėra dažna ir ne visais atvejais kliniškai būna tokia klasiška.

• Biocheminis
  kraujo tyrimas- hiperurikemija. Jei ji randama po pasibaigusio podagros
  priepuolio kelis kartus pakartotinai ištyrus ligonį, tai bandoma gydyti
  dieta ir vaistais.
• Sinovinio skysčio tyrimas – jis drumstas dėl
  ląstelių ir kristalų gausumo, kartais- kaip tiršta kreidos masė.
  Lėtinės podagrinės artropatijos metu, skystis esti skaidrus,
  neuždegiminis, leukocitų jame <2000/mm³.
• Ankstyvose stadijose
  rentgenologinių pokyčių nėra, vėliau – tofusai minkštuosiuose
  audiniuose matomi kaip įvairaus intensyvumo ,,patamsėjimai“. Dar vėliau –
  kauliniai tofusai sąnariuose, apie sąnarius, gali susidaryti ne tik
  sąnarinėje kaulo vietoje. Kauliniai tofusai – tai kaulinės erozijos,
  lemiančios skylamušio simptomą (rankose tai gali priminti reumatoidinio
  artrito cistas, bet skiriasi tuo, kad podagrai nebūdingas simetriškumas,
  osteoporozė). Vėlesnėse stadijose yra kaulo defektai, suardytas kaulas,
  tofusų konglomeratai. Dažnai kartojantis podagriniams sąnario
  uždegimams, atsiranda antrinė osteoartrozė, su jai būdingu vaizdu-
  pokremzline skleroze, osteofitais.

GYDYMAS

Priepuolio
metu reikalinga ramybė, šalti kompresai. Reikia gerti daug skysčių.
Vartojamas kolchicinas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz,
indometacinas).

Nustačius podagrą, taikomas nuolatinis gydymas
specialiais vaistais: alopurinoliu bei probenecidu. Kartu būtina gerti
kuo daugiau skysčių bei laikytis specialios dietos.

PROFILAKTIKA

Svarbi tiek pirminė (iki ligos), tiek antrinė (įvykus priepuoliui) podagros prevencija:

• riboti riebios mėsos, žuvies, alaus, vyno vartojimą;
• pradėti gydytis po pirmo priepuolio ir gydymo nenutraukti.