ROTAVIRUSAS
APIBRĖŽIMAS
Rotavirusas
sukelia rotavirusinę infekciją – ūminę infekcinę žarnyno ligą, pasireiškiančią
gastroenteritu (skrandžio bei žarnų uždegimu).
EPIDEMIOLOGIJA
Dažniausiai
serga 6 mėnesių – 2 metų vaikai. Rotavirusinei infekcijai būdingas sezoniškumas-
dažniausiai sergama žiemą ir pavasarį (nuo sausio iki birželio mėnesio). Vaikai
šia infekcija paprastai užsikrečia vaikų kolektyvuose (darželiuose) ir neretai
parneša sukėlėją į namus. Persirgus rotavirusine infekcija susidaro nepatvarus
imunitetas, todėl liga gali kartotis. Sunkiausiai serga pirmą kartą užsikrėtę
kūdikiai ir vaikai. Suaugusieji dažnai jau būna persirgę rotavirusine infekcija
vaikystėje, todėl dar kartą užsikrėtus pasireiškia lengvesnė jos forma.
Infekcija
paplitusi visame pasaulyje, kasmet apie 25 milijonus žmonių kreipiasi pas
gydytojus dėl rotavirusinės infecijos. Rotavirusinė infekcija sunkesnių
padarinių sukelia besivystančiose šalyse.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Rotavirusas
priklauso Reoviridae šeimai, Rotavirus genčiai. Rotavirusai, atrasti
Australijos mokslininkų 1973 metais, pavadinti taip dėl jų panašumo į ratą
(lot. rota – ratas). Jų genetinė medžiaga užkoduota RNR molekulėje.Šie virusai,
esant 4-20°C temperatūrai, aplinkoje išlieka gyvybingi keletą mėnesių. Jie atsparūs
švelniems plovikliams, tačiau žūva paveikus balikliais, spiritu, chloro
turinčiais dezinfektantais ar virinant. Pagrindinis viruso plitimo kelias-
fekalinis-oralinis (per išmatas). Taigi virusas perduodamas per nešvarias
rankas, įvairius aplinkos objektus (ypač žaislus), užterštus sergančiojo
išmatomis.
Patekęs
į organizmą virusas pažeidžia plonųjų žarnų epitelį, sumažėja virškinimo
fermentų kiekis, veikia su virusu susijęs toksinas ir dėl šių veiksnių
pasireiškia pagrindinis ligos simptomas- viduriavimas.
KLINIKA
Laikas nuo
užsikrėtimo iki simptomų pasireiškimo trunka 1-3, retai 5-7 dienas. Ligos
pradžia ūmi, dažniausiai visi simptomai atsiranda jau pirmą ligos parą. Pimasis
simptomas- karščiavimas, temperatūra pakyla iki 39 ºC, o kartais ir daugiau,
trunka 3-4 dienas. Pasireiškia gausus viduriavimas, išmatos būna putotos,
vandeningos, rūgštaus kvapo, viduriavimas trunka 3-7 dienas, o žindomi kūdikiai
gali viduriuoti 10-14 dienų. Daugelį ligonių pykina, jie vemia. Ligonius
vargina pilvo pūtimas, gurgėjimas, skausmas. Kai kuriais atvejais būna
silpnumas, vangumas, galvos skausmas, blogas apetitas. Vėmimas ir viduriavimas
žymiai sutrikdo kūdikių ir vaikų vandens ir elektrolitų balansą organizme, o
tai lemia grėsmingą jų būklę- dehidratacijos išsivystymą. Dehidratacija-
situacija, kuomet organizmas netenka tam tikro kiekio vandens- yra ypač
pavojinga kūdikiams ir vaikams, nes jų kompensaciniai mechanizmai netrukus
išsenka ir patologinė būklė progresuoja labai greitai.
DIAGNOSTIKA
Rotavirusinė
infekcija įtariama mažiems vaikams pradėjus karščiuoti ir viduriuoti. Gydytojui
padeda duomenys apie galimą užsikrėtimą rotavirusine infekcija kolektyvuose,
ligoninėje. Nustačius žarnyno infekciją svarbiausia atskirti ar tai bakterinė,
ar virusinė infekcija, nes nuo to priklauso gydymo taktika. Diagnozei įrodyti
reikia atlikti laboratorinius tyrimus. Atlikus bendrą kraujo tyrimą ligos
pradžioje nustatoma leukocitozė (padidėjęs kraujo ląstelių- leukocitų-
skaičius). Vėliau leukocitų skaičius tampa normalus ar sumažėjęs. Sergant
sunkesne forma sutrinka kraujo rūgščių – šarmų ir elektrolitų pusiausvyra.
Šlapimo pokyčiai būna laikini ir praeina be specifinio gydymo. Nustatyti ligos
sukėlėją dažniausiai atliekami imunofermentiniai išmatų tyrimai, ieškant viruso
antigenų.
GYDYMAS
Specifinio
gydymo, veikiančio sukėlėją, nėra. Svarbiausia- netekto vandens kiekio ir
elektrolitų atstatymas organizme. Viduriuojantį ligonį visuomet pradeda gydyti
namuose, todėl šeimų, auginančių mažus vaikus, vaistinėlėje turėtu būti
gamykliniu būdu pagamintų druskinių preparatų (Gastrolit), iš kurių greitai galima pagaminti geriamus
rehidratuojančius tirpalus. Tik pradėjus vaikui viduriuoti reikia tuoj pat
pradėti girdyti geriamais rehidratuojančiais tirpalais. Namų gamybos druskinai
tirpalai ar arbatos dažniausiai būna neefektyvūs. Jei teisingas gydymas
pradedamas anksti, vaiko būklė išlieka gera ir toks
vaikas gali būti gydomas namuose. Jei vaikas sunkios būklės, tuomet jį tenka
gydyti ligoninėje, kur taip pat girdomi rehidratuojantys tirpalai arba lašinami
tirpalai į veną. Suaugę gali gerti Rehydron
tirpalus, tačiau šie tirpalai vaikams netinka. Pimomis viduriavimo dienomis
galima skirti enterosorbentų (Smecta).
Taip pat viduriuojančiam ligoniui naudinga gerti probiotikus-“gerųjų žarnyno bakterijų”.
PROFILAKTIKA
•Medicininė
profilaktikos priemonė – vakcina nuo rotavirusinės infekcijos (roto viruso).
Skiepo – vakcinos nuo rota viruso (roto viruso) kaina, priklausomai nuo skiepo
– vakcinos gamintojo, svyruoja nuo 220 Lt. iki 270 Lt.
•
Nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis galima sumažinti rotavirusų plitimą
vaikų kolektyvuose ir šeimose:
√
Rankų higiena – pagrindinė profilaktikos priemonė, mažinanti rotavirusinės
infekcijos plitimo riziką. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik
95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Rankas plauti būtina ne tik
pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš
parduotuvės, po važiavimo visuomeniniu transportu, kiekvieną kartą prieš valgį
ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys nusiplauti tinkamai rankų,
tai turėtų daryti kolektyvuose personalas, o namuose – tėvai.
√
Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs RVI, todėl ji lengvai plinta
kolektyvuose. Jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama tokio vaiko neleisti
į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai
7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikiniai ligos
simptomai ir dar kelias dienas.
√
Ligoniui namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame
guli ligonis, būtina gerai vėdinti. Sergančiojo slaugai naudoti kuo daugiau
vienkartinių slaugos priemonių.
√
Tualetą ir ligonio kambarį valyti atskirais įrankiais, šluostėmis, naudojant
chloro turinčias dezinfekcines medžiagas.
√ Saugiai šalinti sergančiojo kūdikio
sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio rankšluosčius,
baltinius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais.
Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginti karšta laidyne.
√ Vaiko žaislus plauti muilo ar sodos tirpalu,
skalauti tekančiu vandeniu, išdžiovinti.
√ Maitinimas krūtimi yra patikima
profilaktika, apsauganti kūdikius nuo užsikrėtimo rotavirusais.