Šienligė
APIBRĖŽIMAS
Šienligė
– žiedadulkių sukelta alerginė liga, kuri atsiranda dėl padidėjusios
organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes. Kiti šienligės pavadinimai:
polinozė (lot. pollen – žiedadulkė), šieno karštligė, šieno sloga,
pavasario – vasaros sloga, alerginis rinitas. Lietuvoje šienligę
dažniausiai sukelia motiejuko, šunažolės, avižuolės, eraičino ir javų
žiedadulkės.
EPIDEMIOLOGIJA
Alergizuojančių
augalų žydėjimo laikas priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir augalo
rūšies, todėl gali nukrypti nuo kalendorinių terminų vidutiniškai 714
dienų. Ankstyvieji medžiai gali pražysti 1 mėn., vėlyvieji – 1 dekada,
žolės -1-2 dekadomis anksčiau. Lietuvoje anksčiausiai pradeda žydėti
augalai pietinėje, vėliau pajūrio ir šiaurės rytų, vėliausiai – šiaurės
vakarų zonoje (savaitės skirtumas).
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Nepriklausomai
nuo to, kokia medžiaga išprovokuoja alerginę reakciją, jos esmė visada
ta pati: imuninė sistema klaidingai priskiria alergeną organizmui
kenksmingoms medžiagoms ir ima gaminti prieš jį nukreiptus antikūnus
(imunoglobulinus E). Kitą kartą susidūrus su šiuo alergenu prasideda
alerginė reakcija: imunoglobulinai E lemia uždegiminių medžiagų (tarp jų
ir histamino) išsiskyrimą, kurios sukelia nosies, sinusų ir akių
gleivinių patinimą, o tai lemia nosies tekėjimą, ašarojimą ir čiaudulį.
Dažnas
veiksnys, lemiantis alergijų (tarp jų ir šienligės) atsiradimą yra
paveldėjimas. Tikimybė susirgti šienlige yra žymiai didesnė, jei jūsų
šeimos nariams būdingos alergijos ar astma. Šienlige gali susirgti
įvairaus amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai jos simptomai pasireiškia
vaikystėje, o senstant jie palengva silpnėja ir gali net visiškai
išnykti.
Alergiją sukelia maždaug 50 rūšių augalų. Kai žiedadulkės
lakios ir lengvos, augalai gausiai paplitę, ore yra didelė šių dalelių
koncentracija. Stambiausios yra medžių, smulkiausios – žolių ir
piktžolių žiedadulkės. Kuo jos smulkesnės, tuo ryškesnės jų
alergizuojančios savybės, tuo giliau į kvėpavimo takus jos gali
įsiskverbti. Todėl žolių žiedadulkės alergizuoja dažniau negu medžių.
Labiau alergizuoja vėjo platinamos žiedadulkės, mažiau tos, kurias
platina vabzdžiai.
KLINIKA
Alerginei slogai
būdinga priepuolinė simptomų triada: apsunkintas kvėpavimas pro nosį,
nuolatinis vandeningų išskyrų tekėjimas iš nosies, priepuolinis
čiaudulys. Gali susilpnėti uoslė. Priepuoliui praėjus, kvėpavimas vėl
tampa normalus. Tačiau jei priepuolio metu sulašinsime adrenalino lašų,
dažniausiai būklė vėl pablogės. Sergantis alergine sloga žmogus nurodo,
kad jis turėjo kitokių alerginių reakcijų epizodų, arba alerginėmis
ligomis serga jo artimieji. Paprastai alerginė sloga pasireiškia
priepuoliais.
Požymių yra daug ir labai įvairių. Liga gali
prasidėti akių uždegimu – konjunktyvitu: niežti akių vokai, akys
parausta, peršti, ašaroja, skauda, bijo šviesos. Dažniausiai būna stipri
sloga – rinitas: netikėtai, staiga atsiranda priepuolinis,
daugkartinis (10-60 kartų) čiaudulys, gausios, vandeningos išskyros iš
nosies, ji užburksta, patinsta, niežti. Vaikai nuolat čiaudi ir trina
nosį ranka, todėl gali atsirasti skersinė nosies raukšlė. Gali pakilti
temperatūra, ima skaudėti galvą, peršti ir niežti gerklę ir gomurį. Visi
šie požymiai neturi jokio ryšiosu peršalimu, su ūmine virusine
kvėpavimo takų infekcija. Kai kuriems vaikams būna dilgėlinė, Kvinkės
edema – gigantinė dilgėlinė: per kelias minutes smarkiai patinsta vokai,
lūpos ar ausų kaušeliai, juos niežti, degina. Gali būti sezoninė
žiedadulkių astma ir kiti požymiai. Bronchinės astmos požymių atsiranda
keletą metų negydžius rinito ir konjunktyvito. Žiedadulkių astma serga
20-40 proc. sergančių šienlige. Negydoma astma gali komplikuotis, tęstis
ne tik visą žydėjimo sezoną, bet ir ištisus metus. Ryškiausias
šienligės bruožas – vienodų požymių pasikartojimas kasmet vienu ir tuo
pačiu metu, žydint tam tikriems augalams. Sergančiojo savijauta
pablogėja saulėtą, giedrą, vėjuotą dieną. Sveikatai palankios vėsios,
apsiniaukusios, lietingos dienos. Vaikai geriau jaučiasi, parėję iš
lauko į namus. Vėjas žiedadulkes gali nunešti labai toli, tad jų
išvengti praktiškai neįmanoma. Tačiau sergančius ar jų tėvus galima
paruošti žydėjimo sezonui, juos supažindinus su augalų žydėjimo
terminais.
DIAGNOSTIKA
Apžiūrint matoma
paburkusi nosies gleivinė, nosies landos užpildytos vandeningu sekretu.
Gali būti matomi polipai. Kraujo tyrime nustatomas padidėjęs eozinofilų
skaičius (eozinofilija). Eozinofilų gali būti randama ir nosies sekrete.
GYDYMAS
Paprastai
rekomenduojama vengti kontakto su alergenu. Nebūti pievose saulėtomis
dienomis, riboti vėdinimą namie ar automobilyje. Vienas iš šienligės
gydymo metodų – imunoterapija, kai leidžiami nedideli alergenų kiekiai.
Šienligei gydyti gali būti vartojami geriami arba į nosį purškiami
antihistaminai, kurie sumažina niežėjimą, čiaudulį ir nosies tekėjimą,
tačiau nosis gali likti užsikimšusi. Jų veikimo principas pagrįstas
histamino (imuninės sistemos išskiriamos uždegimą sukeliančios cheminės
medžiagos) blokavimu.
PROFILAKTIKA
Jei
įvyko alerginės slogos priepuolis, žmogus gali pats pradėti vartoti
antihistamininius vaistus, nelaukdamas gydytojo konsultacijos.