Smilkininis arteritas
APIBRĖŽIMAS
Smilkininis arteritas – temporalinis arteritas/vaskulitas (smilkininės arterijos uždegimas, gigantinių ląstelių arteritas, temporalinis arteritas, Giant cells arteritis, Temporal arteritis, Cranial vasculitis)
– yra arterijų uždegimas, aktyvinantis organizmo imuninę sistemą, kuri
pradeda kovoti prieš nuosavus audinius, tad ši liga gali būti
priskiriama autoimuninių ligų grupei. Mikroskopiškai ištyrus pažeistas
arterijų sieneles, nustatyta, kad jose yra daug didelių specifinių
imuninių ląstelių, vadinamųjų gigantinėmis ląstelėmis. Gigantinių
ląstelių arteritas yra susijęs su kita patologija – reumatine
polimialgija. Nustatyta, kad daugiau nei trečdaliui pacientų, sergančių
reumatine polimialgija, yra diagnozuotas ir gigantinių ląstelių
arteritas.
EPIDEMIOLOGIJA
Moterys
temporaliniu arteritu suserga tris kartus dažniau nei vyrai, ir
sergamumo pikas yra tarp 60-75 metų amžiaus. Gigantinių ląstelių
arteritas yra mažai paplitęs Azijoje, tačiau ypač daug šios ligos atvejų
pasitaiko Šiaurės Europoje. Vidutiniškai 6-18 iš 100 000 gyventojų
suserga gigantinių ląstelių arteritu.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Šiuo
metu tiksli ligos priežastis nėra žinoma. Manoma, kad įtakos arterito
išsivystymui turi tiek genetiniai, tiek infekciniai faktoriai.
Specifiniai žymenys, tokie kaip HLA-DR4 (angl. human leucocytes antigens
– žmogaus leukocitų antigenai) yra dažniau nustatomi sergantiems šia
liga nei sveikiems asmenims, kas patvirtina genetinių veiksnių įtaką
arterito atsiradimui. Arteritu dažniausiai suserga vyresni nei 50
amžiaus žmonės, tad manoma, kad dėl senėjimo proceso atsiradę arterijų
sienelės pakitimai taip pat gali turėti įtakos patologijos išsivystymui.
KLINIKA
Pacientai
iš pradžių pradeda skųstis sisteminio pobūdžio negalavimais: bendru
silpnumu, svorio kritimu, karščiavimu, naktiniu prakaitavimu. Dviems
trečdaliams ligonių iš karto prasideda stiprus ir staigus galvos
skausmas, kuris yra deginančio, aštraus, pulsuojančio pobūdžio ir yra
labiausiai išreikštas smilkinio srityje. Skausmas gali plisti ir į
pakaušio sritį. Smilkinio ir pakaušio arterijos tampa labai skausmingos,
susilpnėja jų pulsacija. Pacientams yra labai sunku kramtyti maistą ir
šukuotis, kadangi atliekami judesiai sukelia stiprius žandikaulio,
liežuvio ir galvos skausmus. Kai kuriems ligoniams nutirpsta liežuvis,
jie praranda skonio pojūtį.
15-20 proc. pacientų gali skųstis
dvejinimusi akyse, miglotu matymu, o kai kurie ligoniai visiškai apanka,
kadangi sutrinka akies audinių aprūpinimas krauju dėl kilusio uždegimo
smilkininėje arterijoje. Kai kurie pacientai praranda regėjimą tik
praėjus kelioms savaitėms ar keliems mėnesiams po ligos pasireiškimo.
Dažniausiai iš pradžių apankama viena akimi, o vėliau ir kita. Aklumas
yra negrįžtamas.
Kartais pacientai skundžiasi ir tais simptomais,
kurie yra būdingi reumatinei polimialgijai: kaklo ir peties juostos
raumenų skausmu ir sustingimu, apetito praradimu, svorio kritimu, prasta
nuotaika, nuovargiu, bendru silpnumu.
DIAGNOSTIKA
Laboratoriniai tyrimai:
- Kraujas: mažakraujystė, padidėjęs ENG.
- Histopatologija:
pažeistos arterijos tyrimas. Visi kraujagysles sieneles sluoksniai
sustoreję, kraujagyslės sienelėse – limfocitų infiltratai ir gigantinių
ląstelių granulomos.
Diagnozė ir diferencinė diagnostika: diagnozuojama iš klinikos ir histologinio tyrimo duomenų. Reikia skirti nuo kitų vaskulitų.
GYDYMAS
Jeigu
yra įtariamas temporalinis arteritas, būtina kuo greičiau pradėti
gydymą gliukokortikosteroidais net ir nelaukiant biopsijos tyrimo
rezultato. Jeigu pacientas iš pat pradžių pradeda skųstis prastesniu
regėjimu, rekomenduojama į veną leisti gliukokortikosteroidus.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali palengvinti ligos simptomus,
tačiau neapsaugo nuo komplikacijų išsivystymo.
PROFILAKTIKA
Rekomenduojama
reguliariai lankytis pas gydytoją pirmuosius metus po vaistų vartojimo
nutraukimo. Taip sumažinama ligos pasikartojimo galimybė, kadangi
pastebėjus pirmuosius neigiamus simptomus, iškart gali būti paskirtas
gydymas gliukokortikosteroidais.