Šunvotė, arba furunkulas
APIBRĖŽIMAS
Šunvotė
(furunkulas) – tai gumbelis, atsiradęs dėl plauko maišelio ir šalia
esančios riebalų liaukos gilaus pūlinio uždegimo. Tai ūminis pūlinis
ribotas uždegimas apie plauko šaknį, apimantis plauko maišelį bei
riebalinę liauką, kartais paliečia ir poodinį ląstelyną
EPIDEMIOLOGIJA
Dažniausiai
susergama dėl nepakankamos higienos, odos pažeidimo, imuninės sistemos
nusilpimo, esant palankioms sąlygoms daugintis mikroorganizmams (pvz.,
sergant cukriniu diabetu, išsekimas dėl kitų ligų ar jų gydymo).
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Kaip
ir kitus pūlingus uždegimus, šunvotę sukelia bakterijos. Dažniausiai
tai būna auksinis stafilokokas (S. aureus), rečiau – streptokokai.
Dažniausiai
serga nušalę, nutukę, sergantys cukriniu diabetu, išsekę, vitaminų
stokojantys, vartojantys organizmo atsparumą (imunitetą) mažinančių
vaistų, nesilaikantys asmens higienos asmenys. Šunvotė gali iškilti bet
kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai atsiranda ten, kur oda
labiausiai traumuojama – ant veido, sprando, krūtų, juosmens, sėdmenų
bei vidinėse šlaunų srityse. Pavojingiausia šunvotės vieta – veido oda
aplink nosį bei smakro sritis.
KLINIKA
Pradžioje,
furunkulas pasireiškia plaukuotoje odoje atsiradusiu nedideliu
gumbeliu, kurio centre matomas plaukas. Gumbelis dažniausiai būna
kietas, raudonas ir skausmingas, jo forma primena kūgį. Odos iškilimas
vis didėja ir ryškėja, kol galiausiai jo spalva tampa melsvai raudona.
Aplink jį oda parausta, gali smarkiai ištinti. Po keleto dienų
furunkulas nustoja augęs, jo viršūnėje matoma pūlinga viršūnėlė, kuri
galiausiai pratrūksta. Iš jos išteka nedidelis kiekis pūlių. Piltuvėlio
formos angos centre lieka geluonis (mirusių audinių kamštis). Jis vėliau
atsiskiria ir iškrinta. Likusią ertmę užpildo granuliacinis jungiamasis
audinys, susidaro žvaigždinis randas. Bendriniai reiškiniai:
karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Komplikacijos: limfangoitas,
limfadenitas, tromboflebitas. Pavojingiausi veido furunkulai, ten gausu
venų rezginių, iš jų mikrobai gali patekti į sinusus ir sukelti mirtį.
Todėl veido furunkulų bandyti išspausti negalima. Išplitus infekcijai
kraujo bei limfos takais, votis gali komplikuotis artritu ar
osteomielitu.
DIAGNOSTIKA
Gydytojas
šunvotę diagnozuoja apžiūrėjęs pažeistą odą. Papildomi tyrimai
dažniausiai nereikalingi. Sunkesniais atvejais bendrame kraujo tyrime
stebima uždegiminė kraujo reakcija (padidėja baltųjų kraujo kūnelių).
Jei šunvočių yra daug ar jos dažnai kyla – reiktų patikrinti cukraus
kiekį kraujyje.
GYDYMAS
Dažniausiai
užtenka konservatyvaus: visiška ramybė tai vietai – veido furunkulo
atveju negalima kramtyti kieto maisto ir kalbėti. Plauką reikia
ištraukti pincetu, lokaliai dėti šilumines aplikacijas, taikyti UV
spindulius, didinti organizmo reaktyvumą. Dažnai tenka vartoti
antibiotikus. Esant sunkiems bendriniams reiškiniams, operuoti (išilginė
arba kryžminė incizija).
PROFILAKTIKA
Būtina
laikytis švaros, naudotis individualiais rankšluosčiais bei prausimosi
priemonėmis. Stiprinkite organizmą, venkite peršalimo bei ligų,
mažinančių organizmo atsparumą.