Tulžies akmenys
APIBRĖŽIMAS
Tulžies
pūslės akmenligė – tai liga, kai tulžies pūslėje susidaro akmenys. Tai
tulžies pūslėje ar ( ir) kepenų bei tulžies latakuose iš tulžies
ingredientų susidarantys akmenys, kurie gali nesukelti jokių simptomų
arba pasireikšti skausmo priepuoliais.
EPIDEMIOLOGIJA
Tulžies
pūslės liga daugiausiai suserga moterys, nors ja gali sirgti ir vyrai.
Dažniausiai akmenys tulžies pūslėje randami vyresnio amžiaus, turinčioms
viršsvorį moterims. Tulžies susitvenkimą sąlygoja nejudri gyvensena,
nereguliarus maitinimasis, dažnas vidurių užkietėjimas.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Priežastys:
- Amžius. Vyresnio amžiaus žmonėms susirgti šia liga rizika didėja.
- Lytis. Dažniau serga moterys.
- Medžiagų apykaitos sutrikimai (nutukimas, cukrinis diabetas).
- Netinkama mityba: riebus, turintis daug cholesterolio ir kaloringas maistas, nereguliarus, ypač retas maitinimasis, badavimas.
- Nejudrus gyvenimo būdas.
- Lėtinės kepenų ir tulžies pūslės ligos.
- Paveldimumas.
Tulžies
pūslės akmenligė prasideda dėl tulžies sąstovio tulžies pūslėje,
pasunkėjus tulžies nutekėjimui, dėl medžiagų apykaitos sutrikimų,
tulžies pūslės ir latakų uždegimo. Jei tulžies pūslėje ir latakuose vis
kartojasi uždegimas, jie gali susiaurėti, gali sutrikti jų judesiai. Dėl
to tulžiai sunkiau nutekėti į dvylikapirštę žarną. Susitvenkusios
tulžies pūslėje tulžies cheminė sudėtis keičiasi: sumažėja rūgščių,
padaugėja cholesterolio. Kartu atsiranda bilirubino, cholesterolio ir
kitų nuosėdų; jos sulimpa ir sudaro įvairaus dydžio akmenis. Akmenų gali
būti nuo 1 iki 200. Akmenys gali būti bilirubininiai (gana retai, pvz.,
esant hemolizei), cholesteroliniai ir mišrūs (dažniausiai). Jų dydis
būna labai įvairus. Tulžies pūslei ir latakams susitraukinėjant, akmenys
gali pajudėti ir užkimšti latakus, tuomet būna skausmo priepuolis,
kartais gali atsirasti gelta. Skausmus dažniausiai sukelia nedideli
akmenukai.
KLINIKA
Labai dažnai tulžies
pūslės akmenys jokių nusiskundimų nesukelia ir randami atsitiktinai.
Simptomus sukeliančiai tulžies pūslės akmenligei būdingi skausmo
priepuoliai, trunkantys nuo keliolikos minučių iki kelių valandų, dažnai
atsirandantys pavalgius riebaus, aštraus maisto. Stiprus spazminis,
diegiantis skausmas jaučiamas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje ar
duobutėje po krūtinkauliu ir gali plisti į dešinį petį, nugarą.
Atsiranda pykinimas, vėmimas, neretai skausmo priepuolio metu
pasireiškia gelta – pagelsta akys, oda, pašviesėja išmatos, patamsėja
šlapimas. Praėjus skausmo priepuoliui dar kelias dienas gali būti
jaučiamas maudimas dešinėje pašonėje. Lengvesniais atvejais skausmo
priepuolių nebūna, tačiau skundžiamasi maudimu, sunkumu po dešiniuoju
šonkaulių lanku, šleikštuliu, pilvo pūtimu, ypač po riebaus maisto.
Tulžies pūslės akmenys gali nesukelti jokių simptomų (gana dažnai).
Akmenligės priepuolių kartojimosi dažnis būna labai įvairus – nuo
vienintelio epizodo iki labai dažnų priepuolių. Skausmo priepuolis gali
trukti iki kelių valandų, dažnai paskyrus vaistų gana greitai praeina.
Įstrigus akmeniui latakuose neišvengiamai vystosi komplikacijos ir tokiu
atveju būtina operuoti.
Simptomai:
- Pykinimas
- Pilvo pūtimas
- Gelta
- Odos niežėjimas
- Tamsus, drumstas šlapimas
- Šviesios išmatos
- Maudimas dešinėje pašonėje
- Skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku
DIAGNOSTIKA
Norint
diagnozuoti tulžies pūslės akmenligę, reikia atlikti bendrą ir
biocheminį kraujo, šlapimo tyrimus. Tačiau, diagnozuojant šią ligą,
„auksiniu tyrimo standartu“ yra laikomas ultragarsas. Tai – greitas,
saugus ir neskausmingas tyrimas. Jeigu ultragarsas nesuteikia pakankamai
informacijos, galima atlikti kompiuterinę tomografiją ir magnetinį
rezonansą. Abu tyrimai yra labiau specifiški ir jautresni nei
echoskopija, tačiau ir brangesni. Jeigu yra įtariama, kad akmenys yra
tulžies latakuose, galima atlikti endoskopinę retrogradinę
cholangio-pankreatografiją (ERCP). Jos metu aptikti akmenys gali būti ir
pašalinami, taip išvengiant operacijos.
GYDYMAS
Jei
akmenligė nesukelia jokių simptomų, gydymas dažniausiai neskiriamas.
Kitu atveju tulžies pūslės akmenligė gydoma vaistais arba chirurginiu
būdu. Jei akmenys nesukėlė komplikacijų, neužkemša išėjimo iš tulžies
pūslės, yra nedideli, nesukalkėję (t. y., sudaryti iš cholesterolio) ir
jų nedaug, galima juos tirpdyti vaistais arba sutrupinti specialiu
metodu (litotripsija). Skiriama spazmus ir skausmą mažinančių vaistų,
atsiradus uždegimui – antibiotikų. Jei skausmo priepuoliai dažni ar
atsirado komplikacijų, būtina operuoti. Operacija atliekama
laparoskopiniu (tulžies pūslė pašalinama specialiu aparatu pro pradurtas
pilvo sienoje skylutes) arba laparotominiu (pilvo siena prapjaunama)
būdu. Jei akmenys pašalinami, tačiau išlieka jų susidarymą skatinančių
priežasčių, jie gali formuotis iš naujo.
Negydant tulžies pūslės
akmenligės, kuri sukelia simptomus, gali atsirasti komplikacijų: tulžies
pūslės (cholecistitas) ar tulžies latakų uždegimas, sepsis, gali
išsivystyti antrinė kepenų cirozė, didėja rizika susirgti tulžies pūslės
vėžiu ir kt.
PROFILAKTIKA
Norint išvengti akmenų susidarymo tulžies pūslėje, svarbu:
– reguliariai maitintis (4-6 kartus per dieną),
– vartoti pakankamai skysčių, augalinės ląstelienos, daržovių, pieno produktų,
– vengti riebaus maisto, rūkytos, keptos mėsos, gazuotų gėrimų;
– normalizuoti kūno svorį;
– atsisakyti žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio vartojimo).