Vilkpėdės ligoninė, VĮ

Privati klinika. Užeina jauna mergina.
– Sveiki, daktare! Aš rytoj išteku, mano jaunikis – krištolo tyrumo žmogus,
o aš jau nebe... Žodžiu, man reikia, kad pirmąją mūsų naktį būtų kraujo!
– Prašau į krėslą... O ryt iš ryto – vėl pas mane!
Kitą dieną:
– Oi, dėkui, daktare, buvo tiek kraujo: ir ant sienų, ir ant lubų, aš jau
nekalbu, kad visa patalynė plaukė kraujuose... Didelis jums dėkui!
– Prašau į krėslą!
– O kam?
– Kam kam... juk visą gyvenimą su skustuvu ten nevaikščiosit...