Aktininė keratozė

UV spindulių sąlygotas odos pažeidimas, kuris gali progresuoti į invazinę žvyninių odos ląstelių karcinomą ar bazaliomą. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog 65% pirminių žvyninių odos ląstelių karcinomų ir 37% bazaliomų išsivysto iš aktininės keratozės.  Dažniausiai pažeidžiami odos plotai, gavę didžiausią saulės spindulių kiekį.

Tai šviesiaodžių žmonių liga, kuri pasireiškia labiausiai saulės spindulių pasiekiamose vietose: veidas, plikas viršugalvis, ausys, dilbiai ir plaštakos. Tačiau gali atsirasti ir nugaros, krūtinės ar kojų srityje. Vidutinė supiktybėjimo trukmė yra 2 metai.

Šviesiaodžiai, raudonplaukiai, šviesiaplaukiai, dirbantys darbus lauke, gaunantys daug saulės ir nenaudojantys fotoprotektorių. Dažnis didėja su kiekvienu gyvenimo dešimtmečiu. Vyrai serga dažniau nei moterys, taip pat atliktos studijos nurodo sąsajas su daug riebalų turinčia mitybą. Australijoje, kur pramogos lauke yra ypač populiarios, aktininę keratozę turi 40-60% visų, vyresnių nei 40 metų, asmenų.

Didelė UV spindulių ekspozicija sukelia mutacijas baltymuose, atsakinguose už navikų supresiją. To pasekoje normalios odos ląstelės pakinta, atsiranda supiktybėjimo rizika. Polinkis gali būti paveldimas. Kitos studijos nurodo sąsajas su žmogaus papilomos virusu, tačiau tikslesnis veikimo mechanizmas nėra išaiškintas.

Aktininės keratozės išvaizda gali būti labai varijuojanti – nuo šiurkščios dėmės iki iškilusios, hiperkeratozinės, kelių centimetrų diametro plokštelės. Dažniausiai pasireiškia daugybinėmis plokščiomis ar iškilusiomis keratozėmis(suragėjimais). Bėrimai turi rausva pagrindą, kurį dengia suragėjęs paviršius, 3-10 mm skersmens. Progresuojant jos plečiasi ir tampa iškilesnės.

Dauguma aktininių keratozių gali išlikti nepakitusios ar net išnykti, tačiau eigos numatyti neįmanoma. Supiktybėjimo dažnis yra 16%. Gydymas gali būti konservatyvus (medikamentais) arba chirurginis – mechaniškai pašalinant keratozes. Gydymas medikamentais gali apimti didelius plotus, tačiau minusas yra tas, jog gydymo metu bėrimai yra uždegimiški, jaučiamas diskonfortas ir terapija šiek tiek užtrunka.

·         5% fluorouracilo kremas tepamas du kartus per dieną 1 mėnesį laiko. Gydymo fazės metu nedideli bėrimai tampa uždegiminiai, raudoni, padidėja, pasidengia šašeliais ar tampa opelėmis. Tai sukelia estetinį diskomfortą pacientui, tačiau užbaigus gydymą, viskas sugyja per 2 savaites.

·         0,5 % micronizo kremas (tepama 1 kartą per dieną mėnesį laiko) gali būt naudojamas, kai netoleruojama 5% fluorouracilo kremas ar savaitę iki kriochirurginio keratozių šalinimo.

·         Imiquimodo kremas  naudojamas 2-3 kartus per savaitę, 4 savaites. Tačiau šis gydymo metodas sukelia stiprią uždegiminę reakciją ir gali sumažinti ateityje atsirasiančių aktininių keratozių atsaką į šį gydymą, nes veikia per imunines ląsteles.

·         Ingenolo mebutatas tepamas 2-3 dienas, tačiau tikslus šio kremo veikimo mechanizmas nėra pakankamai ištirtas.

·         Diclofenako druskos gelis efektyviausias naudojanti po chirurginės krioterapijos. Naudojamas du kartus per dieną 3 mėnesius.

·         Fotodinaminė terapija su fotosensibilizatoriumi: prieš procedūrą pašalinamos pleiskanos nuo darinio paviršiaus, užtepamas fotosensibilizatorius bei oda apšvitinama šviesos spinduliais su pasirinktu optimaliu šviesos šaltiniu ir doze. Terapija vykdoma 2 kartus (kas 2 savaites).

·         Krioterapija – chirurginis aktininių keratozių šalinimas skystu azotu, kurio temperatūra – 195.8°C.

·         nebūti saulėje nuo 10 iki 15 valandos.

·         naudoti fotoprotektorius.

·         dėvėti kepuraites, kuo didesnį kūno plotą dengiančius rūbus.