Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Apendicitas
Ligos apibūdinimas
Apendicitas – tai kirmėlinės ataugos uždegimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Kirmėlinė atauga jungiasi su storąją žarna ir yra dešinėje apatinėje pilvo dalyje. Sergant ūminiu apendicitu ji pažeidžiama, atsiranda pakitimai pilvaplėvėje, dengiančioje vidaus organus esančius greta. Kirmėlinė atauga padidėja, sustandėja, jos gleivinė parausta. Uždegimui progresuojant, ataugos spindyje susirenka pūlių. Užsikimšus visoms ar daliai ją maitinančių kraujagyslių, sutrinka mityba ir vystosi nekrozė (audinių žūtis). Taip pakitusios ataugos sienelė lengvai plyšta, tuomet pūliai ir įvairios audinių irimo medžiagos patenka į pilvo ertmę bei sukelia stiprų pilvaplėvės uždegimą (vadinamą peritonitu).
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai apendicitu serga 20-40 metų asmenys. Moterys – beveik du kartus dažniau nei vyrai.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Uždegimas kirmėlinėje ataugoje prasideda, kai trombas uždaro ją maitinančią kraujagyslę arba spindį užkemša:
- limfinio audinio išvešėjimas,
- išmatos,
- parazitai,
- svetimkūniai.
Ligos simptomai ir požymiai
Būdingiausias ūminio apendicito simptomas yra pilvo skausmas, dažniausiai prasidedantis vakare, naktį ar paryčiais. Iš pradžių pradeda skaudėti viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje („po duobute“) ar ties bamba, o po kelių valandų skausmas sustiprėja ir pereina į dešinę klubinę sritį. Atsiranda pykinimas, vėmimas, kartais – viduriavimas, pakyla kūno temperatūra (iki 37-37,5°C). Uždegimui progresuojant temperatūra kyla iki 38-39°C, skausmas stiprėja, išplinta po visą pilvą.
Ligos diagnostika
- bendras kraujo tyrimas (padaugėja baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų),
- ultragarsinis tyrimas (galima pamatyti sustorėjusią, pakitusią kirmėlinę ataugą),
- laparoskopija dažnaiu diferencinės diagnostikos tikslu, kai diagnozė nėra aiški (pilvo ertmės apžiūra per į ją įvestą optinį vamzdelį; daroma retai).
Ligos gydymas
Apendicitas gydomas tik operaciniu būdu – šalinama pakitusi kirmėlinė atauga. Jei į ligoninę pacientas atvyksta skausmui tik prasidėjus ir dėl diagnozės abejojama, jis guldomas į chirurgijos skyrių ir stebimas 8-12val. Tuo metu į veną lašinami skysčiai, uždedamas šaltis skaudamoje vietoje, neleidžiama valgyti, gerti. Jei simptomai praeina, ligonis paleidžiamas namo, o jei progresuoja – tuoj pat operuojamas.
Esmė
1. Pilvo skausmas („po duobute“, ties bamba, po keletos valandų dešinėje klubinėje srityje).
2. Pykinimas.
3. Vėmimas.
4. Neaukšta, vėliau didėjanti kūno temperatūra.
5. Lokalus pilvo raumenų įtempimas d. klubinėje srityje
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Apendicitas
Ligos apibūdinimas
Apendicitas – tai kirmėlinės ataugos uždegimas.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Kirmėlinė atauga jungiasi su storąją žarna ir yra dešinėje apatinėje pilvo dalyje. Sergant ūminiu apendicitu ji pažeidžiama, atsiranda pakitimai pilvaplėvėje, dengiančioje vidaus organus esančius greta. Kirmėlinė atauga padidėja, sustandėja, jos gleivinė parausta. Uždegimui progresuojant, ataugos spindyje susirenka pūlių. Užsikimšus visoms ar daliai ją maitinančių kraujagyslių, sutrinka mityba ir vystosi nekrozė (audinių žūtis). Taip pakitusios ataugos sienelė lengvai plyšta, tuomet pūliai ir įvairios audinių irimo medžiagos patenka į pilvo ertmę bei sukelia stiprų pilvaplėvės uždegimą (vadinamą peritonitu).
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Dažniausiai apendicitu serga 20-40 metų asmenys. Moterys – beveik du kartus dažniau nei vyrai.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Uždegimas kirmėlinėje ataugoje prasideda, kai trombas uždaro ją maitinančią kraujagyslę arba spindį užkemša:
- limfinio audinio išvešėjimas,
- išmatos,
- parazitai,
- svetimkūniai.
Ligos simptomai ir požymiai
Būdingiausias ūminio apendicito simptomas yra pilvo skausmas, dažniausiai prasidedantis vakare, naktį ar paryčiais. Iš pradžių pradeda skaudėti viršutinėje vidurinėje pilvo dalyje („po duobute“) ar ties bamba, o po kelių valandų skausmas sustiprėja ir pereina į dešinę klubinę sritį. Atsiranda pykinimas, vėmimas, kartais – viduriavimas, pakyla kūno temperatūra (iki 37-37,5°C). Uždegimui progresuojant temperatūra kyla iki 38-39°C, skausmas stiprėja, išplinta po visą pilvą.
Ligos diagnostika
- bendras kraujo tyrimas (padaugėja baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų),
- ultragarsinis tyrimas (galima pamatyti sustorėjusią, pakitusią kirmėlinę ataugą),
- laparoskopija dažnaiu diferencinės diagnostikos tikslu, kai diagnozė nėra aiški (pilvo ertmės apžiūra per į ją įvestą optinį vamzdelį; daroma retai).
Ligos gydymas
Apendicitas gydomas tik operaciniu būdu – šalinama pakitusi kirmėlinė atauga. Jei į ligoninę pacientas atvyksta skausmui tik prasidėjus ir dėl diagnozės abejojama, jis guldomas į chirurgijos skyrių ir stebimas 8-12val. Tuo metu į veną lašinami skysčiai, uždedamas šaltis skaudamoje vietoje, neleidžiama valgyti, gerti. Jei simptomai praeina, ligonis paleidžiamas namo, o jei progresuoja – tuoj pat operuojamas.
Esmė
1. Pilvo skausmas („po duobute“, ties bamba, po keletos valandų dešinėje klubinėje srityje).
2. Pykinimas.
3. Vėmimas.
4. Neaukšta, vėliau didėjanti kūno temperatūra.
5. Lokalus pilvo raumenų įtempimas d. klubinėje srityje