Etanolio rezorbcija vyksta pasyvios difuzijos metu: skrandyje (apie 20 %), plonosiose žarnose (apie 80 %). Didesnės alkoholio koncentracijos greitina alkoholio pasisavinimą, ją mažina maistas skrandyje.
Organizme alkoholis suskaidomas: daugiausia kepenyse, nedidelė dalis skrandyje, inkstuose, skersaruožiuose raumenyse, tik nedidelė dalis pasišalina nepakitusi su šlapimu, prakaitu ar iškvepiamu oru.
Klinika priklauso nuo etanolio koncentracijos kraujyje.
Lengvo laipsnio apsinuodijimui būdinga: euforija, savikontrolės ir savikritikos stoka, pakitusi kalba, eisena, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, rausva oda.
Vidutinio sunkumo apsinuodijimui būdinga: silpnumas, galvos svaigimas, dvejinimasis akyse, pykinimas, vėmimas, sujaudinimas ar mieguistumas, neaiški kalba, sutrikusi orientacija, svyruojanti eisena.
Sunkaus laipsnio apsinuodijimo metu pasireiškia koma. Gilios komos atveju gali sutrikti kvėpavimas, užkristi liežuvis, skrandžio turinys patekti į plaučius. Tachikardija, hipovolemija, krenta arterinis kraujo spaudimas, galimi širdies ritmo sutrikimai.
Anamnezė (reikia kuo tiksliau išsiaiškinti kiek, kokio alkoholio vartojo žmogus). Klinikiniai simptomai. Alkoholio kvapo iš burnos gali ir nebūti. Laboratoriniai kraujo tyrimai.
Skrandžio plovimas. Infuzoterapija ( gliukozės tirpalai, elektrolitų pusiausvyros korekcija, tik laboratoriškai nustačius pakitimus).